Nesuinteresuoti dirbti ilgalaikiai darbo biržų klientai netrukus pajus didesnį spaudimą ieškotis darbo ar neatsisakyti jau siūlomo. Lietuvos darbo birža parengė priemonių paketą, kuris, kaip tikimasi, turėtų padėti motyvuoti bedarbius pradėti dirbti.
Mažins bedarbių skaičių
Dabartinė situacija, kai vien per du šių metų mėnesius – sausį ir vasarį – iš pateiktų 70 tūkstančių darbo pasiūlymų bedarbiai atmetė 50 tūkstančių, laikoma nenormalia.
Panevėžio teritorinė darbo birža, kas mėnesį iš bedarbių sąrašų išbraukianti kelis šimtus darbo atsisakiusiųjų ar jo vengiančiųjų, jau pradėjo rengtis įgyvendinti numatytas dar griežtesnes priemones nedarbui mažinti.
Kovo 1 dienos duomenimis, iš didžiųjų miestų Panevėžyje nedarbas yra didžiausias – siekia 15,6 procento. Panevėžio rajone nedarbo lygis yra 17,6 procento.
Darbo biržos specialistai analizuoja ilgalaikių bedarbių sąrašus ir ketina tuos žmones įrašyti į privalomus motyvacijos kursus, taip pat planuoja kviesti dažniau lankytis biržoje.
Beje, tarpininkams irgi teks didesnė atsakomybė. Jeigu paaiškės, kad jie deda per mažai pastangų surasti klientui darbą, bus keičiami kitais. Tai turės įtakos apmokėjimui už darbą.
Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė nesiėmė prognozuoti, kaip seksis vykdyti užduotį integruoti daugiau bedarbių į darbo rinką. Pasak jos, kol žmonėms labiau apsimoka gauti socialines pašalpas ir kompensacijas, tol bus sunku juos įtikinti dirbti už nedidelį atlyginimą.
„Panevėžyje ir rajone ilgalaikių bedarbių yra labai daug. Tai, žinoma, lėmė ir palyginti maža darbų pasiūla ankstesniais metais. Dabar darbo pasiūlymų kur kas daugiau, bet ilgalaikių bedarbių nemažėja. Manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių vis dėlto yra dabartinė socialinės paramos sistema, neskatinanti žmonių dirbti“, – kalbėjo pavaduotoja.
Vyriausybė nuo kitų metų ketina koreguoti socialinės paramos įstatymą taip, kad, be kita ko, darbingo amžiaus žmonės būtų labiau suinteresuoti dirbti, o ne gyventi iš pašalpų.
Kursai – ne visiems
Bedarbiai, kuriems mažiau nei 25 metai, ilgalaikiais bedarbiais laikomi, jeigu nedirba pusę metų ir ilgiau. Vyresni kaip 25 metų – kai darbo neturi metus ir ilgiau.
Kovo 1 dienos duomenimis, Panevėžio mieste ilgalaikiai bedarbiai sudaro 54 procentus, o rajone – 53 procentus visų Darbo biržoje registruotųjų.
Iš 11 tūkstančių 468 panevėžiečių bedarbių ilgai darbo neturi 6 tūkstančiai 414, o rajone iš 4 tūkstančių 709 bedarbių ilgalaikiai yra 2 tūkstančiai 568.
Tarp ilgalaikių bedarbių dominuoja 40–49 metų bei 50-mečiai ir vyresni gyventojai.
Ilgalaikiai bedarbiai jau birželį turėtų būti kviečiami į privalomus iki trijų dienų trunkančius motyvacijos kursus. Atsisakiusieji dalyvauti bedarbiai pusei metų bus išbraukiami iš sąrašų ir praras teises į pašalpas ir kompensacijas.
Šių kursų metu bedarbiams bus siūloma atlikti psichologinius testus, kad būtų nustatyta, kurioje srityje jie galėtų dirbti. Jie bus mokomi prisistatyti darbdaviui, parengti gyvenimo aprašymą. Konsultantai jiems išsamiai paaiškins, kur ir kaip jie galėtų greičiau susirasti darbą ir panašiai.
Inga SMALSKIENĖ
