REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apie rinkimų rezultatus, laimėtojus ir pralaimėtojus kalbėjomės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu dr. Mindaugu Jurkynu.  Pasak politologo, šie savivaldybių tarybų rinkimai išsiskyrė tuo, kad rinkėjai kreipė mažiau dėmesio į nacionalinę politiką, o labiau orientavosi į tai, ką jiems gali duoti savivalda.

REKLAMA
REKLAMA

Kuo šie savivaldos rinkimai buvo išskirtiniai, palyginti su ankstesniais?

Mano nuomone, šie savivaldos rinkimai buvo tikrai susiję su savivalda, mažiau kalbėta apie nacionalinius dalykus. Jų fonas, žinoma, niekur nedingo, pavyzdžiui, girto policininko sukelta avarija, ministro Dainiaus Kreivio epopėja ir su tuo susijusios skirtingų institucijų pozicijos, tačiau jos buvo tik fonas. Žmonės orientavosi į tai, kas vyksta vietos lygmenyje – nukasti keliai, šildymo kainos – tai, ką gali reguliuoti savivalda.

REKLAMA

Taigi ir rinkimų rezultatai, vertinant matematiškai, Lietuvos mastu reikšmingas padarė tas partijas, kurios per Seimo rinkimus turi mažai šansų.

Ta tendencija kartojasi nuo 1995 metų savivaldybių tarybų rinkimų, kai aibė partijų, pasirodžiusių gerai, neperžengė 5 proc. barjero Seimo rinkimuose.

Manau, tas savivaldos ir Seimo lygmenų atskyrimas vienaip ar kitaip rinkėjų galvose kristalizuojasi.

Rinkėjai per šiuos rinkimus buvo keliais procentais aktyvesni nei 2007 metais. Ar galima daryti išvadą, kad visuomenė labiau ėmė domėtis savivalda?

REKLAMA
REKLAMA

Aktyvumas keliais procentais padidėjo, artėja prie pusės, tad, sakyčiau, Europos lygiu nesame nei geri, nei blogi. Esame vidutiniokai, todėl nebūtina savęs plakti.

Prie išaugusio aktyvumo galbūt prisidėjo ir tai, kad dėl privalomojo sveikatos draudimo dauguma emigrantų deklaravo išvykimą ir negalėjo balsuoti. Taigi rinkėjų skaičius sumažėjo, o jei aktyvumas padidėjo, vadinasi, balsuojama daugiau.

Kurias partijas, lygindamas su praėjusiais rinkimais, vadintumėte nugalėtojomis ir pralaimėtojomis?

Jei atsižvelgsime į jų lūkesčius, buvo daugiau pralaimėtojų nei laimėtojų.

Žiūrint į rezultatus, per šiuos rinkimus gerai pasirodė socialdemokratai, Darbo partija ir Liberalų sąjudis, nes jie padidino tiek balsų, tiek mandatų skaičių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugiausia prarado konservatoriai-krikščionys demokratai. Nors 2007 metais jie ėjo atskirais sąrašais, sudėjus mandatus, prarado 30 proc. Taip pat susitraukė „tvarkiečių“ bei liberalcentristų mandatų skaičius.

Ekspertai prieš rinkimus konservatoriams prognozavo daug didesnį rinkėjų palaikymo smukimą. Ar jie jau gali nusiraminti?

Ne, nusiraminti tikrai negali. Žiūrint Lietuvos mastu, jie prarado trečdalį balsų. Andrius Kubilius sako, kad rinkėjai palaiko jo politiką ir Vyriausybės formuojamas gaires. Tai klaidinga nuomonė dėl dviejų priežasčių. Visų pirma dėl to, kad žmonės daugiau dėmesio kreipė į municipalinius dalykus, antra – konservatorių mandatų ir rinkėjų skaičius susitraukė. Faktai yra faktai.

REKLAMA

Bet kokiu atveju išvadų apie Seimo rinkimus daryti negalime, nes, kaip minėjau, žmonės balsuoja atsižvelgdami į vietą, o kartais ir į atskirus politikus. Be to, Seimo rinkimų sistema yra visai kitokia.

Balsuodami už Artūrą Zuoką Vilniaus rinkėjai negalvojo, koks jis politikas Lietuvos mastu, jie labiau atsižvelgė į tai, koks jis buvo Vilniaus meras.

Atitinkamai rinkėjai balsavo ne už konservatorius, nes prisiminė Viliaus Navicko istoriją, jo gynimą ir lėtą traukimąsi. Taigi tai ne nacionaliniai, o vietos dalykai.

Kodė, jūsų nuomone, tiek daug balsų susižėrė A. Zuoko judėjimas?

A. Zuoko suburta koalicija tam tikra prasme yra protesto balsavimas arba mažiausio politinio blogio paieška. Merų buvo ne vienas, bet tarp jų ryškiausia asmenybė, kaip rodo apklausos, yra A. Zuokas.

REKLAMA

Viešųjų ryšių akcijos, jo kadencijos metu vykdyti kultūriniai, investiciniai projektai buvo dėmesio centre. A. Zuokas yra ryški ir kontroversiška asmenybė, todėl tikriausiai ta dalis žmonių – kas šeštas vilnietis – jį rinkosi, nes manė, kad tai geriau nei pastarieji merai.

Kokią prognozuotumėte Vilniaus valdančiąją koaliciją?

Jų per kadenciją gali būti ne viena, nes, kaip rodo politinė praktika, daugumoje savivaldybių, išskyrus Šalčininkų ir Vilniaus rajonus, reikalingos koalcijos. Dažniausiai jos buriasi ne vien ideologiškai, o simpatijų ir antipatijų, asmeniškumų, interesų grupių ir kitokių dermių pagrindu. Tad ilgalaikiškumas čia tėra siekiamybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kam, jūsų nuomone, atiteks Vilniaus mero postas?

Tikimybė, kad meras bus A. Zuokas, manau, didžiausia. Jis įgudęs politinis derybininka, turintis tam tikros bendradarbiavimo patirties ir su Voldemaro Tomaševskio vadovaujama Lenkų-rusų sąjunga, ir su Darbo partija.

V. Tomaševskio partijos rinkimų rezultatai Vilniuje, atrodo, taip pat daugelį nustebino. Kaip vertinate šios politinės jėgos rinkimų rezultatus?

Lenkų-rusų sąjungos balsų skaičius yra sistemingas ir nuoseklus. Tai jau matyti nuo 2004 metų Europos Parlamento (EP) rinkimų, kai jie peržengė 5 proc. barjerą, bet tik rinkimų sistemos ypatumai tuomet nedavė jiems vieno iš 13 Lietuvos mandatų EP.

REKLAMA

Per praėjusius EP rinkimus jie mandatą jau gavo. Kodėl? Todėl, kad buvo mažas aktyvumas, o kai jis mažas, labiau sutelkti kai kurie rinkėjai. Prie to prisidėjo ir tam tikra neurozė, kaip sakė Tomas Venclova, dėl tautinių mažumų – pavardžių rašymo, žemės grąžinimo ir kiti klausimai. Ši partija tam tikra prasme yra ir tautinės savigynos partija, o tai mobilizuoja.

Galiausiai kas galėtų paneigti, kad Vilniaus rajono ar Šalčininkų žmonės nėra patenkinti. Aišku, priežasčių gali būti ir kitų, pavyzdžiui, kitos organizacijos šiuose rajonuose yra per silpnos, galbūt net blokuojamos oficialiai ar neoficialiai. Šalčininkų savivialdybės opozicijos atstovai net per teismus turi išsireikalauti, kad pamatytų tam tikrus savivaldybės tarybos sprendimus.

REKLAMA

Kaip manote, ar pasiteisino leidimas nepartiniams kandidatams dalyvauti rinkimuose?

Ir taip, ir ne. Sistema pasiteisino, nes žmonės turėjo galimybę juos rinkti. Gal kitą kartą jie bus kokybiškesni, verti daugiau pasitikėjimo, bet tai demokratiškas pasirinkimas, didesnė pasiūla. Kita vertus, tie nepriklausomi kandidatai iš esmės turėjo vienokią ar kitokią politinę, interesų grupių priklausomybę, todėl, vertinant Lietuvos mastu, gavo nedaug balsų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų