Kinijos Liaudies Respublikoje priimti nauji Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Daugelis ankstesnių griežtų bausmių sušvelnintos. Nuo šiol mirties bausmės nebereikės bijoti kontrabandininkams, sukčiams, pajamas slepiantiems ir mokesčių nemokantiems verslininkams.
Įstatymai sušvelnėjo
Nuo 1979 metų Kinijoje galiojusiame Baudžiamajame kodekse už daugelį nusikaltimų buvo numatyta mirties bausmė sušaudant. Neseniai įvykusioje Nuolatinio komiteto prie Nacionalinio Liaudies Kongreso (Kinijos parlamento) sesijoje buvo priimtos įstatymo pataisos ir net 13 straipsnių „už ekonominius, nesmurtinius nusikaltimus“ mirties bausmė panaikinta.
Sušvelnėjo bausmės už istorinių vertybių, brangiųjų metalų, retų gyvūnų kontrabandą, sukčiavimą ir daugelį ekonominių nusikaltimų. Taip pat mažesnės bausmės numatytos ir „juodiesiems archeologams“, lobių ieškotojams.
Kaip paaiškino Nacionalinio Liaudies Kongreso atstovas Lang Šengas, sušvelninti bausmes už kitus nusikaltimus nėra pagrindo.
Sušvelnintos bausmės ir garbaus amžiaus nusikaltėliams – tiems, kurie sulaukė 75 metų, mirties bausmė nebus skiriama. Ši pataisa netaikoma tik tiems, kurie bus įvykdę ypač žiaurius nusikaltimus.
Kiek anksčiau mirties bausmė buvo panaikinta paaugliams ir nėščiosioms.
Pasaulio lyderė
Apie mirties bausmės panaikinimą Kinijoje nuteistiesiems už ekonominius nusikaltimus buvo pranešta dar 2010 metų rugpjūtį. Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty Internacional“ duomenimis, Kinija laikoma šalimi, kurioje įvykdoma daugiausia mirties bausmių. Kulką kinų Temidė galėjo paleisti net pagal 68 Kinijos Liaudies Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.
Specialistai tvirtina, jog oficialūs duomenys apie įvykdytas Kinijoje mirties bausmes neatitiko tikrovės, nes valdžia stropiai slėpė informaciją apie vykdomus sušaudymus.
Neoficialiais duomenimis, iki šiol Kinijoje kasmet būdavo įvykdoma nuo 2000 iki 7000 mirties bausmių. Specialistų skaičiavimais, šioje šalyje įvykdoma tiek mirties bausmių, kiek visose kitose pasaulio šalyse kartu paėmus.
Kinijos teismai apkaltinamuosius nuosprendžius priima 99 procentų iškeltų baudžiamųjų bylų, o per pastaruosius 10 metų nuteista daugiau nei 6 milijonai žmonių. Ir tik keliems tūkstančiams nuteistųjų pavyko pasiekti išteisinimo.
Nuo 1979 metų, kai buvo priimtas Baudžiamasis kodeksas, bausmės švelninamos pirmą kartą.
Organai – transplantacijai
Vieša paslaptis, kad Kinijos valdžia mirties bausme baudžia vis daugiau nusikaltėlių, nes jų vidaus organai parduodami į užsienį persodinti. Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad Kinijoje, ketinant panaudoti organus transplantacijai, mirties bausme buvo nuteista maždaug 9000 „Falun Gong'o“ dvasinio judėjimo narių.
„Mirties bausmė taikoma ne tik „Falun Gong'o“ nariams, bet ir tibetiečiams, krikščionims, musulmonams“, – akcentuoja žmogaus teisių gynėjai.
Žydų organizacijos „B'nai B'rith“ Kanados skyriaus advokatas Deividas Meitasas pateikė įrodymus apie nelegalią prekybą žmogaus organais Kinijos Liaudies Respublikoje. „Žmonės buvo nuteisti mirties bausme tik tam, kad būtų galima išimti jų ragenas, plaučius, inkstus, kepenis, odą ir parduoti“, – tvirtina jis.
Žmogaus teisių gynėjai šiuos veiksmus sulygino su nacistų žiaurumais koncentracijos stovyklose. „Šitoks biznis sparčiai auga. Nuteistieji už religinius įsitikinimus (nebūtinai mirties bausme), atsidūrę kalėjime, pakliūva į mėsmalę – jiems išpjaunami organai“, – tvirtina žmogaus teisių gynėjai.
Organizacijos „Už demokratiją“ atstovas Itanas Gatmenas pateikė duomenis, jog pasaulinėjė rinkoje vieno žmogaus organai vertinami maždaug 100 000 dolerių. Kaltinimai organų vagystėmis pateikti remiantis buvusių nuteistųjų bei jų artimųjų liudijimais bei oficialiai pateikiama statistikos analize.
Manoma, jog Kinijoje yra daugiau nei 70 mln. „Falun Gong'o“ judėjimo, kurį valdžia vadina sekta, pasekėjų. Spėjama, jog kalėjimuose laikoma nuo 450 000 iki milijono šio judėjimo narių.
Valdžia vadina šmeižtu
Savo ruožtu Kinijos valdžia neigia visus panašius kaltinimus. „Tai bjaurus šmeižtas, – pareiškė Kinijos ambasados JAV atstovas Van Baodunas. – Organizacija „Falun Gong“ įvairiais būdais stengiasi pakenkti Kinijos demokratijai, sukelti sumaištį mūsų šalyje, nuversti valdžią, apgauti liaudį ir pakenkti normaliems santykiams su JAV.“
Pernai gegužę Madride įvykusioje tarptautinėje organų transplantacijos ir donorystės konferencijoje dalyvavo ir Kinijos sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas Huang Dziefu. Savo pranešime jis pabrėžė, kad jo šalis aktyviai kovoja su nelegalia prekyba žmonių organais.
Tiesa, Kinija 2007 metais priėmė įstatymą, draudžiantį nelegalius sandėrius dėl organų transplantacijos, bet pro pirštus žiūrėjo į tebeklestintį „transplantacijos turizmą“. Tik neseniai pagaliau pavyko išaiškinti ir suimti organizuotos gaujos narius, kurie užsiėmė organų prekyba. „Organų transplantancija įgauna vis didesnį mastą, tad ir donorų reikia vis daugiau. Iš daugiau kaip 90 procentų nuteistųjų mirties bausme išimami organai, – pripažino Huang Dziefu. – Tačiau kol nėra užtikrinta griežta apsauga ir nesureguliuoti įstatymai, prekyba žmogaus organais kai kuriems tebėra tikra aukso gysla.“
Huang Dziefu pripažino ir tai, kad Kinijoje iki šiol veikia daugybė ligoninių, kurios verčiasi nelegalia veikla – už tam tikrą mokestį jie išpjauna reikalingus transplantacijai organus. „Pirmieji žingsniai žengti ir šioje srityje, – tvirtino ministro pavaduotojas. – Už nelegalią transplantologijos veiklą 7 ligoninėms buvo atimtos licencijos.“
Tik faktai
„Falun Gong“ – dvasinis judėjimas, aprėpiantis budizmo, daoizmo, ciguno pasaulėžiūrų ir praktikų elementus. Jį 1992 metais Kinijoje įkūrė atsargos karininkas Li Hongdži.
Manoma, kad dabar Kinijoje yra apie 70 mln. „Falun Gong'o“ pasekėjų. Dar apie 8 mln. šio judėjimo narių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Komunistinė Kinijos valdžia, išsigandusi tokio šio judėjimo populiarumo, nuo pat pradžių su juo kovoja. „Falun Gong'o“ vadovai, reikalaudami pripažinimo, sukvietė tūkstančius savo pasekėjų į Tiananmenio aikštę Pekine, tačiau nieko nepešė – 1999 metų liepą judėjimas buvo uždraustas.
Nuo to laiko „Falun Gong'o“ aktyvistai rengia demonstracijas. Jų organizatoriai ir demonstrantai nuolat areštuojami.
2000 metų pabaigoje keletas „Falun Gong'o“ narių viešai susidegino Tiananmenio aikštėje. Judėjimo vadovybė jų atsižadėjo, o visą kaltę suvertė policijai.
„Falun Gong'o“ vadovai ne kartą yra akcentavę, kad jų judėjimas esąs ne religinis, o paremtas dvasinėmis vertybėmis. Pats įkūrėjas Li Hongdži skelbia, jog šio judėjimo narys gali išpažinti bet kurį tikėjimą.
„Falun Gong'as“ neturi pastovaus narių skaičiaus. Jo šalininkai nuolat tvirtina, jog tai ne kokia nors organizacija, o tiesiog bendraminčių sambūris. Tai, matyt, ir išgąsdino Kinijos valdžią, kuri nemėgsta savarankiškos piliečių veiklos, ypač jei tai pagrįsta religinėmis nuostatomis.
