Dainininkė Rosita Čivilytė su džiugesiu kalba apie naują gyvenimo bangą, kuri pagaliau atėjo po skausmingos meilės jaunesniam dirigentui. Tik nežinia, ar jos širdy dar liko vietos kitam mylimam žmogui. “Negaliu pasakyti, kad mano širdis yra labai laisva... Vis atsiranda tokių žmonių, kurie nori mane šiek tiek paveikti, - apie simpatijas kalba vokalistė. - Bet kartais man sunku atsiverti, nes gyvenime per daug patyriau skausmo bangų ir nebesinorėtų jų kartoti".
Šiuo metu Rositai daugiausia džiaugsmo kelia buvimas šeimoje: “Matote, nejaučiu kūrybinio praradimo, kada esu su šeima. Arba atvirkščiai: kada aš būnu čia, studijoje, ir dirbu savo darbą, savyje labai stipriai jaučiu savo šeimą. Tokie mainai vyksta kasdien ir kasnakt".
Vokalistės diena prasideda nuo jaunėlės dukters Patricijos apkabinimo, kai atsikėlusi dvylikametė ruošiasi į mokyklą. Kadangi su jomis gyvena ir Patricijos senelis, kuris visąlaik pasiruošęs išvirti manų košės, Rosita dar gali snūstelėti iki kokių septynių ryto. Tada keliasi išlydėti dukters į mokyklą ir ruošiasi važiuoti į studiją pas savo mokinius, tarp kurių - ir TV muzikinio projekto “Žvaigždžių duetai" dalyviai.
Meilėje vėjai pučia
O kaip dėl asmeninio gyvenimo? Ar Rositos meilės reikaluose vis dar pučia stiprūs vėjai? “Pučia... Tik ne taip, kaip anksčiau, kada praskriedavo ištisi tornadai, - juokiasi vokalistė. - Dabar tokia savijauta, kad labai daug atsiduodu kūrybai. Bet negaliu sakyti, kad man nereikia artimo žmogaus. Tai būtų melas! Nenoriu slėptis už kūrybos ir mokinių, sakydama, kad dabar visas mano asmeninis gyvenimas ir yra kūryba. Ne, jisai egzistuoja, bet nėra toks ryškus, koks būdavo anksčiau". Be abejo, simpatijų, draugų vyrų, su kuriais gera bendrauti, Rositos gyvenime netrūksta. Bet dainininkė dar negali atsakyti, ar sugebės į savo gyvenimą taip arti įsileisti žmogų, kaip anksčiau.
Po nelaimingos meilės Rosita neslepia nusivylimo vyriška gimine ir dabar meilės reikaluose yra gerokai atsargesnė. “Nesu įsimylėjusi. Taip nebegaliu daug mylėti! Kartais galvoju, ar verta laukti ir ieškoti to, kas nepelnytai žiauriai skaudina ir mane, ir mano vaikus. Ne paslaptis, vienas žmogus buvo labai giliai įėjęs į mūsų širdis ir vieną dieną jis tiesiog išnyko kaip rūkas, - apmaudo neslepia ji. - Tai tikrai nebenorėčiau daugiau to pakartoti... Širdy meilės yra, bet ji pradeda švytėti tada, kai šalia atsiranda tas, su kuriuo gali pasidalyti ta šviesa. Ir kol tokio nėra, tol ji bus giliai giliai manyje, ir aš tą mažą liepsnelę saugosiu visą laiką. Ir jeigu nesusirasčiau, nesulaukčiau savo žmogaus, labai dėl to nesisieločiau, nes mano viduje jau pakankamai visko būta - ir meilės, ir praradimų".
Depresijos nėra
Paskutiniu metu R.Čivilytę rečiau matėme pasirodant koncertuose ar žydruosiuose televizijos ekranuose. O šiuo metu pagrindinė dainininkės veikla - dirbti su mokiniais, perduoti jiems didelius savo muzikinius atradimus. “Tikrai nesijaučiu pramogų biznio žmogumi. Manęs nežavi tos suknelės ir tie vakarėliai. Aš plaukiu pasroviui tiek, kiek manęs reikia", - sako ji.
Šio ramiojo periodo dainininkė nevadina kūrybine depresija. Toks laikas ateina tada, kai kūrėjui niekas nebegimsta ir nieko gero nebepavyksta sukurti. “O dabar vyksta kūryba, tiesiog norisi kitokios Rositos... Tokios, kuri labai atvirai ir nuoširdžiai dainuotų apie patirtus skaudžius meilės išgyvenimus... Giliai širdy visąlaik galvoju apie savo klausytoją ir tikrai jam turiu ką padainuoti. Galbūt esminė mano klaida, žiūrint atgal į kūrybą, kad daug ką slėpdavau ir pati nuo savęs. O scenoje, nesvarbu, tu patinki visiems ar ne, bet turi gyventi tą tikrąjį gyvenimą. Tai klausytojams perduodama per muziką, per balsą. Tada juos iš tiesų “kabina" tokia muzika. Kartais pavyksta tai padaryti, bet kartais nelabai", - prisipažįsta vokalistė.
Rositos planuose - ir išleisti ilgai brandintą albumą. Tam trukdo tai, kad Rosita negali surasti žmonių, su kuriais galėtų dirbti. Buvo vienas toks žmogus - tai kompozitorius Žeraldas Povilaitis, bet, jam išvykus į Latviją, visi darbai sustojo. “Kai tiek metų prabuvau scenoje, pradedu truputėlį kitaip mąstyti, norisi ko nors naujo. Atrodo, viskas seniausiai išdainuota ir perdainuota. Atrodo, jau kas galėjo, tas dainas ir pasiūlė, ir pati iš nuobodulio pradėjau jas kurti, - juokiasi vokalistė. - Manyje visada vyksta šauksmas ir ieškojimas, kas dar galėtų būti: kadaise buvo spektakliai, miuziklai, vienokie ar kitokie koncertai, o dabar - mokiniai".
Kol kas Rositai užtenka ir nedažnų pasirodymų su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, kai drauge su kitais atlikėjais atlieka nuostabias pasaulyje pripažintas ir laiko patikrintas meilės dainas, kurios niekada nepabosta klausytojams.
Mokiniai nenuvargina
Rositai darbas su mokiniais, kuriuos kruopščiai atsirenka, yra nepaprastai įdomus. Ypač jai patinka mokyti neturinčius dainavimo patirties: “Šiame darbe iš tikrųjų jaučiuosi labai patogiai, nes darau tai, ką sugebu geriausiai daryti: moku žmonėms padėti atsiverti ir suprasti, kas yra balsas, kaip jis yra sukurtas, kaip jis veikia. Neįsivaizduojate, kaip yra įdomu, kai po kelių pamokų girdi, kad atsiranda kažkokios prošvaistės. Būna ir ašarų, kai žmogus išgirsta keletą savo balso padėčių ir atranda kitokių spalvų. Balso formavimas, modeliavimas yra be galo įdomus darbas, nes dainavimas - tai kūno valdymas, kupinas visokiausių subtilybių, kurių ieškoti yra be galo įdomu". Po darbo Rositą dažniausiai apima pakilimas, todėl ir nuovargis tampa malonus pagalvojus, kiek per dieną daug nuveikta.
Kartais į studiją ruošti pamokų atvažiuoja ir jaunėlė Rositos dukra: “Sėdi ant sofos ir viską stebi, o kai liekame dviese, atlieka tuos kankinančius pratimus, kuriuos rodau savo mokiniams. Dukra viską yra įvaldžiusi. Aš matau jos galimybes, kad ji turi minkštą gražų balsą, tik nedrįsta pradėti dainuoti. Ir aš kantriai laukiu, kada ji pagaliau išdrįs padainuoti".
Rosita pastebėjo, kad neretai dainuoti norintis žmogus tik mano, kad jisai gali dainuoti. Tokiems Rosita iš karto bando atsargiai pasakyti tiesą. Ir mėgsta kartoti vieną frazę: “Jeigu galite nedainuoti, tai nedainuokite". “Aišku, televizija vis tiek yra spalvingas reikalas - vien su gerai dainuojančiais žmonėmis ten būtų neįdomu. Žiūrovas yra visoks, todėl reikia ir įvairiai dainuojančių žmonių - blogiau ar geriau, įdomiau ar originaliau". Tarkime, spalvingą duetą su atlikėju Radži Rosita vadina nuostabiu pokštu, dėl kurio iš aplinkinių sulaukė ir skeptiškos reakcijos. Galbūt į darbą atsakingai žiūrinti Rosita anksčiau ir nebūtų ryžusis tokiam smagiam eksperimentui, mat scenoje sau nedaug leisdavo pramogauti. “Mano karūna juk nenukrito dėl to, kad padainavau su Radži, - sako Rosita. - Scenoje yra ir kita lengvesnė dalis, kuri žmonėms lygiai taip pat teikia džiaugsmo ir malonumo".
O kas džiaugsmo ir malonumo teikia pačiai Rositai? “Dabar man įdomiausia būna su dukromis. Kol dirbu su mokiniais, su jaunėle palaikome ryšį telefonu. Visada turi būti pranešta mamytei, kad jau grįžo iš mokyklos, turi būti padaryta valgyti. Man dėl to labai ramu ir nereikia jaudintis, nes tarp mūsų, sakyčiau, vyksta toks taisyklingas bendravimas. Mes sugebame pasidalyti ir dėmesiu, ir norais. Iš tiesų mano abi dukros yra be galo žavios, čia kalbu visai kaip mama. Jos man yra tikros draugės, didžiulis gyvenimo atradimas ir kažin ar turėsiu didesnį. Na, antrasis atradimas - muzika". Taip pat Rosita jaučia didelį poreikį teatrui: kai ilgai nepabūna teatre, jaučia didžiulį alkį.
Autorė Deimantė Zailskaitė
