REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Fantastinis scenarijus, kad litras degalų kainuos 5 litus, pildosi – kainos artėja prie šios ribos. Pelną kraunantys degalų gamintojai ir pardavėjai kaltina Afrikos revoliucijas, brangstantį dolerį bei meta atsakomybę vieni kitiems, politikai apie tai tyli net prieš rinkimus, o vairuotojai keikia visus ir pasiduoda panikai.

REKLAMA
REKLAMA

Degalų neįperka

Vilniaus centre esančioje degalinėje vaizdas vakar vidurdienį buvo kiek neįprastas: degalų užsukę vairuotojai arba pildėsi visas turimas talpyklas atsargoms, arba pasidairę važiuodavo ieškoti pigesnių degalų. Mat benzino kainos siekė absoliutų rekordą – 4,54 lito, dyzelino – 4,24 lito.

REKLAMA

Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“ degalų kainos irgi buvo tokios, kokių iki šiol Lietuvos istorijoje dar nėra buvę. „Orlen Lietuvos“ Mažeikių terminale litras A95 markės benzino antradienį kainavo 4,10 lito, toks pat kiekis dyzelino – 3,78 lito. Dar vasario 7 dieną benzinas čia kainavo 3,96 lito už litrą (Lt/l), o dyzelinas – 3,74 Lt/l.

Kaimyninėse šalyse benzinas vakar vidutiniškai kainavo gerokai pigiau: Estijoje – 4,23, Latvijoje – 4,2, Lenkijoje – 4,06 lito. Vairuotojams tai kėlė ir neviltį, ir paniką.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, vilnietė Olga į tai reagavo ironiškai – gal taip stengiamasi padaryti Lietuvą ekologiška šalimi?

„Degalų prekeivių ir gamintojų pasiteisinimai visiškai netenkina. Jie piktnaudžiauja. Nes Europoje degalų kainos tokios pat, tik atlyginimai keliskart didesni. Pati degalams per mėnesį išleidžiu apie 400 litų, nors važinėju tik po Vilnių“, – stebėjosi Olga.

Verslu užsiimantis studentas Lukas taip pat suabejojo, ar perdirbėjai ir prekybininkai degalais nepiktnaudžiauja dėl padėties Lietuvoje, tačiau kaltino ir politikus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tokios kainos šaliai, kuri turi naftos perdirbimo įmonę, nenormalu. Turime pavyzdį, kad Latvijoje ir Estijoje degalai pigesni. Taip, kalti akcizai, kuriuos sumažinus degalai būtų įperkamesni. Pats laukiu, kol atšils orai – teks persėsti ant dviračio“, – taip su degalų kainomis planavo kovoti Lukas.

Taksi vairuotoju dirbantis Jurijus tvirtino, kad Lietuvoje klesti degalų rinkos anarchija, o degalus neįperkamus daro ir pataikavimas europinei politikai.

„Stojant į ES, ėjau balsuoti prieš – buvo aišku, kad bus didžiuliai privalomieji akcizai. O politikams ką nors daryti yra nenaudinga, nes kiekvienas iš to gauna savo „otkatą“, – piktinosi jis ir pridūrė, jog eis į rinkimus sugadinti biuletenio.

REKLAMA

Kalta Afrika

Patys naftos bei degalų verslo dalyviai kaip visada rado kur nukreipti ugnį. Jie sutartinai tvirtina: dėl visko kalti Šiaurės Afrikoje vykstantys neramumai. Bent jau taip įtikinėja „Orlen Lietuva“ atstovė Aurelija Trakšelienė.

„Politiniai įvykiai Šiaurės Afrikoje, Artimųjų Rytų šalyse jau nuo metų pradžios daro įtaką tiek naftos produktų kainoms pasaulyje, tiek Lietuvos degalų rinkai“, – kalbėjo ji.

Išties – vakar naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad dėl neramumų arabų pasaulyje naftos kainos Niujorko biržoje pašoko beveik 9 proc. ir pirmą kartą nuo 2008–ųjų pasiekė 108 JAV dolerių už barelį ribą. Londone naftos kaina taip pat pasiekė daugiau nei dvejų metų aukštumas.

REKLAMA

„Respublika“ primena, kad prieš maždaug 2,5 metų nafta tarptautinėje rinkoje yra kainavusi 147 JAV dolerius už barelį. Tiesa, tuomet populiariausio A95 benzino kaina Lietuvoje buvo pakilusi „vos“ iki 3,56 Lt/l ribos.

Todėl ir degalų pardavėjų aiškinimai, kad šiandien dėl nuolat augančių benzino, dyzelino ir suskystintųjų dujų kainų kalti vien tik neramumai Šiaurės Afrikoje, yra keistoki. Juolab kad išgyvename giliausią pasaulio istorijoje ekonominę krizę, kai degalų kainos pagal logiką turėtų kristi.

Pavyzdžiui, taip atsitiko dar nepasibaigus vadinamajai Rusijos krizei. 2000–ųjų pradžioje litras A95 benzino kainavo iki 2,55 lito, dyzelino – iki 2,11 lito, 2001–ųjų pradžioje tarifai nukrito iki didžiausios tuo laiku kainos – atitinkamai 2,30 Lt/l ir 1,64 Lt/l. Tuomet tai nieko nestebino – krizės nustekentų gyventojų ir įmonių perkamoji galia buvo labai sumenkusi, o kartu mažėjo ir degalų kainos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O dėl padėties pasaulyje – pakankamai konfliktų buvo ir šiandien, ir tuomet. XX ir XXI amžiaus sandūroje konfliktai galbūt netgi buvo aštresni, nes vyko atviras karas Afganistane, liepsnojo kariniai židiniai naftos turtingame Irake.

Kodėl kataklizmai Afrikoje degalus Latvijoje ar Lenkijoje brangina mažiau netgi neskaičiuojant įvairių mokesčių degalams, ji liepė klausti degalinių tinklų. Esą jos atstovaujama bendrovė degalus parduoda visiems vienoda kaina.

Kalta „Orlen“

Tačiau Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius aiškino, kad meluoja būtent „Orlen Lietuva“.

REKLAMA

„Labai negražu gamyklos atžvilgiu. Taip, geopolitiniai veiksniai ir nusilpęs euras JAV dolerio atžvilgiu kainas tikrai pakėlė. Mes nuo vasario pradžios kas rytą gauname degalus pakelta kaina. Kalbant apie kaimynines valstybes, tai turėtų komentuoti „Orlen Lietuva“, nes jie taiko palankesnę kainodarą Latvijos atžvilgiu nei Lietuvos“, – visiškai kitaip kalbėjo jis.

L.Vosylius taip pat tikino, kad Lietuvoje benzinas parduodamas brangiausiai iš visų kaimyninių valstybių, ir neslėpė, jog spekuliacijos bendrovei „Orlen Lietuva“ sukrauna gražesnį pelną nei degalinėms. Esą jos užsiperka atsargų vos savaitei, o Mažeikių bendrovė kainas kelia bet kokia proga.

REKLAMA

„Gamykla labai retais atvejais kainos nekelia, kai PLATTS indeksas auga. Labdara ji neužsiima, jei tik turi galimybę kainą kelti, ja pasinaudoja. Spekuliacijų biržoje bus ir toliau, visada atsiras pretekstas teigti, kad kainos kyla dėl įvairių neramumų“, – pripažino L.Vosylius.

Piršto nepajudins, kol nepriversime

Aušra Maldeikienė, ekonomistė:

Pati ketinau piltis benzino, bet girdėjau – kainos tragiškos. Kad degalai pasaulyje brangsta dėl neramumų Afrikoje – tai rašo viso pasaulio spauda. Bet kad dėl to brangsta Lietuvoje – negalėčiau patvirtinti. Nes kai pasaulyje nafta brangsta, Lietuvoje viskas pabrangsta tą pačią sekundę. Kai pinga – Lietuvoje aiškina, kad jie pardavinėja brangiau pirktas atsargas. Pigių atsargų pas juos nebūna niekada. Manau, tai yra lietuviška rinkos samprata. Verslas, kuris verkia, kad jo niekas nemyli, įsivaizduoja, jog šiandien galima uždirbti visus įmanomus pinigus. Ir jiems visai nesvarbu, kad jų darbuotojai greit bus emigravę, o vartotojai jau dabar nieko nebeįperka. Žmonės, kurie neprieina prie šešėlinių pinigų, sutrinka, nes nesupranta, kaip išgyventi, nes nesuvokia, kad kiti vagia. Nes tie, kurie gali pripilti pilnus bakus, arba gauna didelius atlyginimus, arba dirba šešėlyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keisčiausia, kad, pavyzdžiui, degalus parduodantys skandinavai, kaip ir jų bankai, čia elgiasi vienaip, o Skandinavijoje – kitaip. Nes ten gyvena žmonės, kurie save gerbia. Lietuviai – ne. Nes laukia, kol atsiras „durnelis“, kuris už juos viską išspręs. Žinau, kad politikai padaro bet ką, ko rinkėjai sugeba išsireikalauti. Kai buvo daužomi langai, daugybė sprendimų atšaukta. To neskatinu, bet reikia iš politikų reikalauti.

Dėl nuolat augančių degalų kainų automobilių srautas Lietuvos keliuose ir gatvėse su kiekviena diena vis retėja („Respublika“/ Vyginto Skaraičio nuotr.)Dėl nuolat augančių degalų kainų automobilių srautas Lietuvos keliuose ir gatvėse su kiekviena diena vis retėja („Respublika“/ Vyginto Skaraičio nuotr.)

Ignas JAČAUSKAS, Vidmantas UŽUSIENIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų