Jeigu lietuviai sugalvotų kurti savo Džeimso Bondo versiją, pagrindinio herojaus vaidmuo neabejotinai turėtų atitekti Vytautui Rumšui jaunesniajam. Charizmatiškas, seksualus, paslaptingas – nuo šio žavaus tamsiaplaukio dvelkte dvelkia ta vyriška elegancija, kuri akcentuojama filmuose apie ypatingąjį agentą ir kuria, deja, gali pasigirti retas vyras. Apie moteris-mūzas, dėmesio privalumus ir trūkumus bei kitus dalykus kalbamės sukdami ratus po sostinę Vytauto automobiliu – gal ne tokiu prabangiu kaip Bondo, bet tikrai neprastu. Nuolat čirškia mobilusis telefonas, vis tas pats moteriškas balsas ragina paskubėti.
Tiesa, klausimą apie moteris specialiai palieku interviu pabaigai. Žinau, kad vis tiek nesakys tiesos, nes Vytautas puikiai išmano žaidimo „Žvaigždė prieš žiniasklaidą“ taisykles. Tik paatvirauk: iš karto visos interneto erdvės mirgės riebiomis antraštėmis. O kam jam tas papildomas dėmesys? Užtenka jau esamo, nuo kurio tegelbsti storos „Absento fėjų“ sienos. Kas nežino, tiems sufleruojame: tai kokteilių baras netoli Aušros vartų, kur įžymybės ilsisi nuo įkyrių žvilgsnių.
Populiarumo kaina
„Populiarumo kaina nėra maža – tu nuolat esi dėmesio centre. Iš pradžių nuo to dėmesio gal ir faina, bet paskui atsiranda įtampa. Tu žinai, kad ir kur eitum, tam tikra dalis žmonių tave pažins. Žiūrės, ką veiki, ką perki, ką valgai. Jautiesi lyg nuolat būtum sekamas: tarsi šnipas, kurį medžioja kontržvalgyba“, – šypsodamasis buvimo žvaigžde minusus dėsto Vytautas.
Kaip jis kovoja su įtampa? „Vienas iš būdų yra toks: eini pro barus ir apsistoji tame, kur visi pažįstami, tokie patys besislapstantys nuo dėmesio, ten ir jautiesi saugiausiai“, – receptu dalijasi aktorius.
Na, jau pats laikas užduoti pagrindinį šios rubrikos klausimą – ar Vytautas jaučiasi geidžiamas moterų? „Senokai domėjausi tuo klausimu. Kitaip tariant – seniai akcijų biržoje dalyvavau. Negaliu pasitikrinti, nes savaitgaliai dažniausiai užimti. Bet labiau norėčiau būti geidžiamas tarp režisierių nei tarp merginų“, – šmaikštauja televizijos žvaigždė.
O kaip gerbėjų atakos SMS, elektroniniais laiškais, socialiniuose tinkluose? „Dėl telefonų problemų nebuvo. Čia gal popatlikėjų rykštė. O štai facebookas... Tiesiog fiziškai nebesuvaldau šio dalyko. Čia kaip atskira įmonė, kuriai tu turi vadovauti. Nėra kuo girtis, bet kai kabo virš tūkstančio pakvietimų, o tarp jų ir gerų draugų...“ – tęsia Vytautas. „Žinoma, 90 proc draugystės patvirtinimo laukiančiųjų sudaro merginos...“ – provokuoju simpatiškąjį aktorių. „Taip, natūralu, juk aš esu vyras. Ačiū Dievui, kad dauguma moterų šiais laikais domisi vyrais. Beje, kaip ir nemaža dalis vyrų“, – vėl juokiasi žavusis pašnekovas.
Aktorius sako nesuprantantis žmonių, kurie žavisi TV, muzikos ar teatro žvaigždėmis: „Galima sakyti, kad jie žavisi mūsų sukurta iliuzija. Juk mes tik kuriame personažus. Galbūt juos žavi mūsų išvaizda... Matydami mus per TV laiko mus savo draugais ar net šeimos dalimi, bet juk taip nėra. Dažnai susipažinęs su žmogumi išgirstu: „Aš galvojau, kad tu kitoks“. Savaime suprantama – gyvenime mes esame visiškai kitokie žmonės. Ne tokie kaip scenoje ar ekrane.“
Kalbėdamas apie šlovės privalumus ir trūkumus, Vytautas pasidžiaugia, kad Lietuvoje, lyginant su Rusija ar Vakarų šalimis, įžymybių gyvenimas kur kas paprastesnis: „Ten žmonės tampa įkaitais savo namuose... Alkoholis, vaistai, narkotikai... Tu turi viską, bet tuo pačiu neturi nieko. Už tave viską nuperka (drabužius netgi duoda nemokamai), bet kas iš to. Tu vaikštai tik ten, kur tau pasako. Štai kas yra žiauru.“
Teatras tobulėjimui
Tie, kas nesidomi teatru ir laisvalaikį mieliau leidžia prie televizoriaus, ko gero, galvoja, kad Vytautas pragyvenimui užsidirba vien tik vesdamas laidą „Gyvenimas yra gražus“ ar pasirodydamas parodijų šou „Dar pažiūrėsim“.
Čia yra nemažai tiesos: nors yra sukūręs nemažai puikių vaidmenų teatre ir gana dažnai vaidina spektakliuose, Vytautas neslepia, kad be honorarų, kuriuos gauna dirbdamas televizijoje ir vesdamas įvairius renginius, normaliai nepragyventų.
Tačiau, skirtingai nei dauguma jo kolegų, ant nieko neburnoja ir tai suvokia kaip savaime suprantamą dalyką: „Teatras Lietuvoje niekada nebuvo ir nebus tuo, kas neša pelną ir maitina aktorių. Tačiau yra kita pusė: jei vien tik vesi renginius ar laidas, tai labai greitai pasidarysi „plokščias“ ir nebeįdomus. Aktoriui scena gyvybiškai reikalinga, kad jis tobulėtų. O pinigai... Na, čia įmanoma uždirbti nebent tą taip vadinamąjį pragyvenimo minimumą.“
Daugiausia vaidmenų Vytautas sukūrė savo didžiausio mokytojo, režisieriaus Rimo Tumino spektakliuose „Madagaskaras“, „Mistras“, „Dviejų ponų tarnas“, „Maskaradas“ ir kt. Aktorius labai džiaugiasi pastebėtas ir kito talentingo šalies režisieriaus Eimunto Nekrošiaus, mat su jo režisuotu „Idiotu“ nemažai keliauja po pasaulį.
Ką gi Vytautas galvoja apie laidą, kurią pats veda? Ar joje save realizuoja? „Taip, mes kalbame tik apie gražų gyvenimą. Bet tai būtina, kai kasdienybė tokia. Tegul žmonės mato kitą gyvenimo pusę, kad ir kokia ji būtų: lengvabūdiška, idiotiška ar ironiška. Negalima kiekvieną dieną rodyti kriminalų. Juk jau mūsų valstybės valdymas yra vienas didelis kriminalas“, – iš peties rėžia V. Rumšas. Aktorius skuba pasidžiaugti neseniai rodytu reportažu apie rusų gydytoją, kuris sugeba išgydyti itin sunkiomis vėžio formomis sergančius ligonius. Nors pats nerengia reportažų, Vytautas sulaukė skambučių su prašymais padėti surasti stebukladarį iš Rusijos.
Dažnai sakome, kad tobulumui ribų nėra. Šiuo posakiu vadovaujasi ir Vytautas, pastaruoju metu itin daug laiko skiriantis savęs tobulinimui. „Yra labai daug dalykų, kuriuos norėčiau išmėginti. Tačiau bet koks žmogus, norėdamas atsidurti kitoje vietoje, privalo sukaupti žinių bagažą.
Aš jį kaupiu ir tikiuosi, kad kažkada jis taps naudingas. Būti aktoriumi yra smagu, tačiau tu vis tiek esi priklausomas nuo režisieriaus, nuo jo užgaidų, nuo pjesės, o įgyvendinti savo idėją, kad žiūrovas išgirstų tavo žinutę, yra kitas dalykas. Manau, kad aš turiu ką pasakyti. Noriu pasitikrinti, ar mano mąstymas, idėjos yra teisingi. Norisi daryti tai, dėl ko nebūtų gėda. Toks pats yra ir mūsų įkurto „Friends production“ (vienas iš šio susivienijimo „produktų“ yra laida „Dar pažiūrėsim“ – red. past.) tikslas. Gal mes kažkur klystame, bet mes stengiamės ir darome tai, kas mums įdomu patiems“, – paaiškina žinomas aktorius.
Kostiumuotas romantikas
Bandau sugrąžinti pokalbį „ant žemės“ ir klausiu, kokią reikšmę pašnekovas teikia savo įvaizdžiui. Vytautas prisipažįsta, kad mados pasaulis jam nėra svetimas: „Drabužių dizainas man yra aktuali tema: man įdomu, kaip kostiumai keičiasi, transformuojasi... Prisipažinsiu, kostiumai man apskritai gražiausi drabužiai. Labai žaviuosi italų skoniu. Norėčiau, kad lietuviai turėtų bent dalį to jų stiliaus pojūčio.“
Aktorius paaiškina, kad kostiumas yra neatsiejamas nuo jo darbo – būtent dėl šios priežasties jų turi nemažai. „Lipdamas ant scenos žmogus negali atrodyti taip, kaip jis atrodo kieme. Scena yra šventa vieta, čia tu esi kaip po didinamuoju stiklu. Juk ir aptardami spektaklius žmonės kalba ne tik apie vaidybą, bet ir apie kostiumus. Tikiuosi, kad kada nors Lietuvoje į sceną lipantys žmonės atrodys elegantiškai, t. y. taip, kaip privalo atrodyti. Ačiū Dievui, situacija jau šiek tiek pagerėjo: dabar TV ekranuose žmonės rengiasi gražiau, be to, ir prodiuseriai suprato, kad negalima 5 filmo serijose aktoriaus rengti tuo pačiu nutrintu megztiniu“, – paaiškina V. Rumšas.
Vytautas sau leidžia įsigyti ir vardinių drabužių, tačiau aklai nesivaiko tendencijų – perka tik tai, kas jam idealiai tinka ir yra „pagal kišenę“. Be to, jam svarbu, kad drabužis būtų išskirtinis, kitoks. „Mada yra toks pat verslas kaip ir bet kuris kitas. Juk naujos kolekcijos kuriamos ne vien dėl to, kad būtų gražu. Aš aklai nepasiduodu pirkimo manijai. Mano pagrindinis kriterijus yra kainos ir kokybės santykis“, – savo požiūrį į madą dėsto žinomas vyras. Jis neabejingas kompanijai „Dsquared“, kurią vadina „visiškais pankais“, mėgsta Tomo Fordo, „Ferre“, Giorgio Armani drabužius. Kaip ir daugelis žvaigždžių, dažniau apsipirkinėja užsienyje nei Lietuvoje. „Lietuvoje šioks toks pasirinkimas yra, bet jis nėra toks, koks yra Vakarų Europoje. Dėdės ir tetos valdybos susirinkimuose nusprendžia, kokius drabužius tiekti Vakarų, o kokius Rytų Europos rinkai. Kiti vardai aplamai nemato tikslo patekti į rinką, nes mes esame per maža šalis“, – išdėsto aktorius.
O kokį kūną slepia drabužiai? V. Rumšas patikina, kad yra retas svečias sporto salėse – ir laiko trūksta, ir dėmesys erzina. Vis dėlto radęs laiko mielai pratęstų kovos menų treniruotes, kurios puikiai prablaško. Dietų taip pat nesilaiko: juokiasi, kad „laimingai augina kilogramus“. „Aišku, kažkiek prisižiūriu, stengiuosi naktimis nevalgyti. Bet tai nelengva. Juk neretai darbas baigiasi naktį, o prieš tai tiesiog nebūna laiko užkąsti“, – žaviai atsidūsta garsenybė.
Kirpyklose aktorius irgi nuolat nesilanko – nueina tik tada, kai jau tikrai reikia. Tačiau be vienos grožio priemonės – veido kremo – aktorius prisipažįsta negalįs gyventi: „Grimas aktoriui dedamas dažnai, jis neretai nėra pats geriausias ir dažnai džiovina odą. Drėkinamojo kremo tikrai visada turiu po ranka, be jo žiauriai skaudėtų odą.“
Suprantu, kad privalau užduoti tą klausimą, kurio nuo pat straipsnio pradžios laukė visos moterys: „Tai kaip ta tavo širdis – ar laisva?“ – „Parašykime taip: laisva mūzai ir kūrybai“, – šypteli jis. Jei norite tikslesnio atsakymo, pasamdykite šnipus. Aš – ne iš tų.
Gimimo data, vieta: 1980.09.12, Vilnius
Ūgis: 191 cm
Svoris: 90 kg
Plaukų spalva: tamsiai ruda
Akių spalva: tamsiai ruda
Išsilavinimas: magistro laipsnis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, režisieriaus Rimo Tumino vadovaujamame kurse
Hobis: kelionės, aktyvus laisvalaikis, knygos
Šeiminė padėtis: išsiskyręs
Mėgstamiausi kvepalai: „John Varvatos“ arba naujausi „Marc Jacobs“
Mėgstamiausia sporto šaka: rytų kovos menai
Mėgstamiausias filmas: šiuo metu „MikMakai“
Mėgstamiausia knyga: Tibor Fisher „Kolekcininkių kolekcininkė“
Tobula moteris: iš Sandro Botticelli paveikslo „Veneros gimimas“
Autorė Jurgita Kviliūnaitė
