REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokietijai jau šį pavasarį atvėrus darbo rinką Baltijos ir kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams, lietuviai turėtų pakeisti emigracijos kryptį iš šiaurės į vakarus. Užsienio kalbų mokyklos pastebi naują, pasaulinės politikos diktuojamą tendenciją – prieš pusmetį piką pasiekęs susidomėjimas norvegų kalba slopsta užleisdamas vietą vokiečių kalbai.

REKLAMA
REKLAMA

Suskubo mokytis

Nuo dviejų iki trijų mėnesių trunkančių kursų kaina Panevėžio užsienio kalbų mokyklose svyruoja nuo 480 iki 650 litų už 50 akademinių valandų.

REKLAMA

Net ir išaugus sąskaitoms už šildymą ir kritus šeimos pajamoms panevėžiečiai vis dėlto noriai investuoja į užsienio kalbą ir tiki, kad už kelis šimtus litų perka raktą į sotesnį gyvenimą svetur.

Panevėžyje penktus metus užsienio kalbų kursus organizuojančiame Eglės Kavaliauskaitės biure vokiečių kalba skamba tik keletas mėnesių.

Pasak E.Kavaliauskaitės, netolimų kaimynų kalba pradėta domėtis nuo praėjusio rudens, kai pasklido žinia apie nuo 2011-ųjų gegužės lietuviams atsiveriančią Vokietijos daugiamilijoninę darbo rinką.

REKLAMA
REKLAMA

„Iki praėjusio rudens norinčiųjų mokytis vokiečių kalbos nesulaukdavome, bet dabar poreikis akivaizdžiai auga“, – tvirtina kursų vadovė E.Kavaliauskaitė.

Anot jos, vokiečių kalbą šturmuoja įvairiausio amžiaus panevėžiečiai – nuo studentų iki kone pensininkų. Tačiau visus vienija bendras tikslas – pralaužyti liežuvį taip, kad įtiktų darbdaviui vokiečiui.

„Ne tik tikisi išvažiuoti, bet ir jau realiai išvažiuoja. Ypač moterys į vokiečių šeimas tvarkyti namų ar senukų prižiūrėti“, – pastebi kursų vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dailiosios lyties atstovės, net ir įkopusios į penktąją dešimtį – pagrindinės užsienio kalbų kursų lankytojos. E.Kavaliauskaitės nuomone, tai nereiškia, kad lietuviai vyrai tokie imlūs, jog svetimą kalbą perkrimstų ir be mokytojų pagalbos.

„Moterys atsargesnės. Jos sunkiai įsivaizduoja, kaip galėtų išvažiuoti nemokėdamos kalbos. O vyrai linkę rizikuoti“, – mano kursų vadovė.

Poreikį diktuoja darbo rinka

Vokiečių kalbai renesansą žada ir „Kalba Lt“ pardavimų vadybininkė Sandra Raišelienė. Nors norinčiųjų išmokti vokiškai antplūdžio nėra, tačiau mokykla rengiasi jų bumui.

REKLAMA

„Jau pasimokėme su norvegų kalba. Prieš pusmetį buvęs milžiniškas susidomėjimas ja jau slopsta, bet matome, kad auga vokiečių kalbos populiarumas“, – tvirtina S.Raišelienė.

Užsienio kalbų mokyklos turbūt kaip niekas kitas gerai jaučia verslo rinkos pulsą: įmonėms užmezgus ryšius su partneriais užsienyje, išauga ir kalbų kursų poreikis.

Anot S.Raišelienės, „Kalba LT“ statistinis mokyklos klientas, besimokantis vokiečių kalbos – pusamžis vyras, kurio darbas susijęs su Vokietija. Tuo tarpu moterys, ypač vyresnio amžiaus, dažniausiai į kursus užsirašo ne reikalo spiriamos, o tam, kad savo žinių bagažą papildytų dar viena užsienio kalba.

REKLAMA

S.Raišelienė neabejoja, kad į kursus netrukus plūstelės ir būsimieji emigrantai.

Anglų kalba – tik iš bėdos

Kad mokant tik populiariąją anglų kalbą skintis kelią svečioje šalyje gali būti ne mažiau sunku, kaip ir be jos, pripažįsta įdarbinimu užsienyje užsiimančios agentūros. Daugelis darbdavių pageidauja, kad emigrantai bent jau švebeldžiuotų jų gimtąja kalba. Įdarbinimo agentai perspėja, kad vokiečiai – būtent tokie.

„Vokietija lietuviams patraukli šalis, nes netoli, pigi kelionė, o ir atlyginimai ten geri. Bet lietuviams joje gali būti gana sunku, nes vokiečiai – reiklūs darbdaviai, be to, pageidauja, kad darbuotojas mokėtų vokiškai. Emigrantams reikia žinoti, kad vokiečiai – savotiški nacionalistai, angliškai jie stengiasi nešnekėti. Net iš viešbučių kambarinių reikalauja mokėti vokiečių, prancūzų, rusų kalbas. Anglų kalbos pakanka nebent statybininkams, inžinieriams“, – pastebi įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios agentūros „Ara Travel“ direktorė Rita Kotovienė.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų