Aktorės, šokėjos, pedagogės Ievos Šimukauskienė populiarumas auga kaip ant mielių: buvusi viena iš LNK projekto „Kviečiu šokti“ komisijos narių atsidūrė tiesiai prie „Žvaigždžių duetų“ vedėjos mikrofono. Tačiau sunku patikėti, kad gerbėjų laiškais apipilta charizmatiška moteris nevaikšto į pasimatymus, o vakarais į jaukius savo namus gražiame sostinės rajone grįžta viena...
Žiūrėdamas į jus, tokią džiugią ir nuotaikingą, visai nepasakytum, kad likimas jums kaip išbandymą mestelėjo skyrybų dramą...
Daugelis manęs klausia, ar šituo televizijos šokių projektu, kurį vadinu realybės šou, išsigydžiau skyrybų depresiją. Nesigydžiau, nes skyrybų istorija yra sena - jau praėję dveji metai.
Kalbant apie santuoką, kažkur aukštai įvyksta dviejų žmonių sąjunga. Nepaisant to, jie vienas kitam tinka ar ne, Dievas juos suriša. Ir kai vyksta skyrybos, jiems reikia atsirišti. Ir tas atsirišimo periodas būna visoks, jis tikrai nėra neskausmingas. Būtumėte mane matę, kaip atrodžiau prieš pusantrų metų: sėdėjau užsidariusi namie ir žiūrėjau į vieną tašką...
Dabar jaučiuosi sutvirtėjusi, tarsi būčiau pradėjusi gyventi naują gyvenimą. Jau dabar drąsiai apie tai kalbu. Labai simboliška, kad atsiradus projektui mano gyvenime viskas ėmė ir pasikeitė. Ir aš jaučiu, kad praeities taurė yra išpilta.
I. Šimukauskienė (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)
Jei tai tiesa, kodėl gi turite buvusio sutuoktinio pavardę?
Bet tai yra mano pavardė, kurią teisėtai gavau santuokos metu. Daug metų pasirašydavau šia pavarde, ja esu išleidusi ne vieną leidinį. Juk niekada nebegrįšiu į praeitį, kai buvau mergaitė, turėjusi savo tėvo pavardę. (Mergautinė pavardė - Jackevičiūtė - red. past.) Na tai kas, kad dabar esu išsiskyrusi, bet jau niekada nebūsiu neištekėjusi moteris. Žinau, ką reiškia gyventi su vyru šeimoje, ir tai nieko bendra neturi su tuo, kad vakarais grįžtu viena ir vakarienę ruošiu tik sau vienai.
Be to, neturiu nieko prieš savo buvusį vyrą - mes nesame susipykę, gerbiu tą žmogų. Abu esame laimingi priėmę tokį sprendimą. Jis yra laimingas gyvendamas savo gyvenimą, aš laiminga gyvendama savąjį. Ir aš būtinai pasikeisiu pavardę į kito vyro. (Šypsosi.)
Taigi ir antrąkart nepabūgsite susisaistyti vedybinio gyvenimo saitais?
Kategoriškai esu už tai, kad tarp dviejų žmonių būtų santuoka. Su tuo pačiu žmogumi daug metų esu gyvenusi ne santuokoje, vėliau daug metų - santuokoje. Ir tai radikaliai keičia bendravimą. Man yra ryškus skirtumas, kada buvau tik širdies draugė, o kada tapau žmona.
Kalbant apie jūsų buvusį vyrą, gal kartais buvote Arūną Valinską parodijuojančio aktoriaus Ramūno Šimukausko žmona?
Ne, tai ne jis. Ramūnas niekada nebuvo vedęs. Esame susitarę su buvusiu vyru, kad mes nekalbėsime apie savo asmeninį gyvenimą. Tai, kad dabar esu populiari, su juo neturi nieko bendra.
I. Šimukauskienė ir V. Pauliukaitis (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Riabovo)
Galbūt jūsų santuokai su incognito Šimukausku pakenkė tai, kad esate labai užimta darbinėje srityje? Juk dėstote Vilniaus pedagoginiame universitete, prieš devynerius metus su kolega Vytautu Kontrimu įsteigėte savo vaikų studiją, kur dar visokie darbai darbeliai...
Per televiziją gali pasirodyti, kad esu feministė ar arogantiška karjeristė, kuri gali pati save išlaikyti ir kuriai šalia nereikia vyro. Tikrai taip nėra. Aš net nesirinkčiau - ar vaikai, ar karjera. Esu už tradicinę šeimą, kur moteris turi būti mama, o vyras turi būti tėvas. Man baisios tos moterys, kurios siekia karjeros ir tik pagimdžiusios lekia į darbus.
O kaipgi pati? Juk santuokoje vaikų taip ir nesusilaukėte...
Taip išėjo, kad per gyvenimą vaikų neatsirado. Viena, sakyčiau, buvome jauni, tai vis atidėliodavome, nes abu buvome įsisukę į darbus. Bet... tai ne priežastis. Esu tvirtos nuomonės, kad viskas gyvenime vyksta taip, kaip turi vykti. Vaikai tiesiog neatsirado, tiesiog neatėjo. Ir tai yra šventa tiesa. Gyvendama santuokoje niekada nejutau, kad beldžiasi vaikutis. Kažkaip intuityviai širdimi jaučiu, kad man dar viskas prieš akis, bet jau tikrai ne už kalnų... (Juokiasi.)
Tačiau studijoje “Terra Bella„ dirbdama su vaikais jaučiu išgyvenusi dalį motiniškų jausmų. Patiems pirmiesiems mano mokiniams dabar yra po 18-19 metų, jie yra baigę mokyklas ir įstoję į aukštąsias. Su jais šitiek nugyventa, tiek nueita. Mačiau jų pirmas meiles, pirmus prisigėrimus, pradėjimą rūkyti, didžiuosius praradimus ir atradimus. Man pačiai tai buvo didžiulės dramos. Vis dėlto pats nuostabiausias dalykas, kuris gyvenime gali nutikti, - tai darbas su vaikais.
I. Šimukauskienė (nuotr. Fotodiena.lt/Tomo Lukšio)
Pasirodo, pedagoginis darbas gali būti ir puikus vaistas nuo vienatvės.
O man labai patinka būti vienai. Aš turiu nuostabius naujus namus, jie man yra kaip koks Bermudų trikampis, į kurį įeini ir dingsta laikas. Žinau vieną receptą: “Nuo vienatvės vienintelis vaistas - tai vienatvė“. Ir tai yra šventa tiesa. Kai ją tu priimi nuolankiai kaip likimo dovaną, kai nebebijai būti vienas, tada pradedi mėgautis tuo buvimu. Tai iš tikrųjų gydo. Tik tada nustosi būti vienas, kai nebebijosi to.
Negi grįžtančios namo nepasitinka nei koks katinas?
Nei katino, nei šuns neturiu. Nors katinas man yra labai baisu, jis man kaip koks senmergės simbolis. Kai išsiskyriau su vyru, paklausiau mamos: “Tai aš dabar senmerge vadinuosi?„ Mama nuramino, kad man tai jau negresia. (Juokiasi.)
Ir į jūsų vienatvę šiuo metu niekas nesikėsina?
Aišku, kad kėsinasi... Į pasimatymus nevaikštau, pasiūlymų, aišku, sulaukiu. Rašo nepažįstami vyrai ir siūlo susitikti... Stebiuosi žmonių drąsa. (Šypsosi.) Tiesiog aš pasikliauju likimu: niekada nieko neieškojau, neprašiau, specialiai nelipau per galvas. Jeigu jauti, kad nepavyksta gauti šimto procentų pilnatvės ir pasitenkinimo, vadinasi, tai yra ne tavo ir turi ieškoti kur kitur save realizuoti. Ir lygiai tas pats su žmogumi. Manęs dažnai klausia, ar aš nebijau prarasti galimybės nenueidama su kuo nors į pasimatymą. Nebijau, nes nuoširdžiai tikiu: mes nesusirandame, bet patys žmonės atsiranda mūsų gyvenime. Mano gyvenime ir darbai visi, ir pasiūlymai, ir žmonės tiesiog atsirasdavo...
I. Šimukauskienė ir R. Rudokas (nuotr. Fotodiena.lt/Tomo Lukšio)
Dabar labai madinga pažinčių ieškotis interneto svetainėse. Tokią susipažinimo galimybę iškart atmestumėte?
Tai yra visiška nesąmonė. Kaip gali sau rasti porą? Tai yra ne daiktas, kurį gali nusipirkti parduotuvėje. Tai yra likimo dalykai.
