Žmonėms visais laikais rūpėjo, kaip, įdedant kuo mažiau pastangų, gauti kuo geresnius rezultatus. Panašu, kad laikas nuo laiko atsiranda tokių, kurie įtiki suradę žąsį, dedančią auksinius kiaušinius. Neseniai į naujienų portalą Balsas.lt kreipusis skaitytoja Vanda (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), papasakojo, kad sulaukė pasiūlymo, kuris, pasak siūlytojų, pakeis jos gyvenimą visiems laikams.
Moteris pasakojo, kad vienas pažįstamas jai pasiūlė apsilankyti specialiame seminare, kuriame bus aiškinama, kaip galima susikurti finansinę nepriklausomybę ir daugiau nebesukti galvos, kaip išgyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo. Vandai buvo užsiminta, kad į tokius seminarus kviečiami tik patikimi žmonės ir jokių skelbimų ar kvietimų niekas šiaip sau nedalija.
Įdedi mažai – gauni daug
Atvykusi į viena sostinės viešbučių moteris buvo palydėta į konferencijų salę: „Buvo pilna salė žmonių, daugiausiai jaunų, kostiumuotų vyrų, visi buvo labai draugiški – net pirmą kartą gyvenime matomi žmonės klausė, kaip man sekasi, ką veikiu gyvenime, ar mane domina galimybė daugiau uždirbti.“
Seminare buvo pasakojama apie tai, kad žmogus, kuris dirba kažkam, tik 20 proc. dienos laiko dirba sau, o visu kitu metu kuria gerovę darbdaviui, taip pat buvo pateikiam pavyzdžių apie tai, kaip neapsimoka investuoti į svetimą verslą, nes tiesioginis finansinės naudos gavėjas yra verslo sąvininkas. Kaip viena geriausių alternatyvų norintiems uždirbti buvo pateikta informacija apie „tam tikrų verslo sistemų“ egzistavimą, kurios padės minimaliai investuojant maksimaliai uždirbti.
Anekdotai apie sukčius
Vandos teigimu, seminarą vedė du lektoriai, kurie buvo puikiai pasiruošę, itin lengvai bendravo su auditorija, leipusia juokais iš kiekvieno mestelto anekdoto. „Seminaro pradžioje lektorius nupiešė lentoje du žmogaus veido atvaizdus: vienas buvo susiraukęs, kitas – nustebęs, kurių pirmasis simbolizuoja pesimistus, manančius, kad tokio seminaro metu juos būtinai apgaus, o antrasis tuos, kurie galvoja, kad juos jau tikriausiai apgavo. Lektorius šmaikštavo, kad teisingiau būtų galvoti, ką apgaudinėsime kartu“, – įspūdžius pasakojo moteris.
Pašnekovės teigimu, per porą valandų trukusį seminarą lektoriai ne tik suspėjo išdėstyti, kokias klaidas daro žmonės, rūpindamiesi savo finansais, bet ir kaip apeiti tradicinę „uždirbu-išleidžiu„ sistemą. Anot lektorių, kam mokėti įvairiausiems tarpininkamas, jei galima prekių ir paslaugų įsigyti tiesiogiai iš gamintojo ir gauti už tai ne tik nuolaidą, bet ir tam tikrą pelno dalį už į sistemą atvestų draugų išleistus pinigus.
„Buvo braižoma schema, kaip cirkuliuoja pinigai ir iš ko gaunamas pelnas. Lektorius minėjo, kad per pirmą seminarą tinklinio marketingo modelį suprasti sunku ir renginiui baigiantis pasiūlė susidomėjusiems vykti į Lenkiją, kur taip pat vyks seminaras“.
Į klausimą, ar buvo stengiamasi kaip nors įtikinti seminaro dalyvius, kad būtent tokia veikla pagerins jų finansinę situaciją, moteris sakė: „Tiesioginio įtikinėjimo nebuvo, buvo pasakyta, kad kiekvienas sprendimą priima pats ir nuo jo priklauso, ar jis nori uždirbti daugiau, tik buvo akcentuojama, kad yra žmonių, galinčių padėti tai padaryti.“
Kapanojimasis į paviršių
Į klausimą, ar, traukiantis ekonominės krizės šešėliui, pastebi kokių nors pokyčių verslo sektoriuje, vienas brangiausiai Lietuvoje apmokamų verslo konsultantų, sėkmės mokytoju prisistatantis Algirdas Karalius sakė: „Situacija skirtinguose verslo sektoriuose skiriasi, bet dauguma verslų, kuriuos palietė krizė, sužlugo arba jau kapanojasi į paviršių. Buvo pakankamai daug laiko permąstyti verslo strategijas, nuspręsti, kas buvo daroma ne taip. Požymių, kad situacija gerėja atsiranda, bet to negalima pasakyti apie visus sektorius.“
Į klausimą, kokie verslininkai šiuo metu gali lengviau atsikvėpti, pašnekovas sakė: „Situacija priklauso ne nuo konkretaus verslo sektoriaus, bet verslininko, kaip asmenybės, atsparumo koeficiento. Žmonės, kurie nesutriko ir lengvai nepasidavė – išsaugojo verslą. Tie verslininkai, kurie nukrito „į pačią duobę“, atsikėlė lengviau, nes buvo priversti permąstyti savo darbus ir priimti reikiamus sprendimus.“
A. Karaliaus teigimu, jam labiausiai gaila tų verslininkų, kurie sunkmečiu nepatyrė jokių išgyvenimų, tad ir progos ko nors pasimokyti nebuvo: „Verslininkai, kurie išgyvena krizę gyvenime arba versle, iššūkius priima lengviau.“
Krizės pamokos
Pašnekovo teigimu, sunkmetis atnešė vertingų pamokų. „Žmonės turėjo progą pamatyti, kokia klastinga gali būti paskolų sistema, nes, kai šalyje ekonomika klesti, visi galvoja, kad tai tęsis amžinai, o kai vyksta kokios nors ekonominės griūtys, daug žmonių patiria šoką. Pasaulyje ekonomikos krizės nėra naujiena ir kartojasi maždaug kas aštuoneri metai, tik bėda ta, kad žmonės pasimoko labai trumpam“, – kalbėjo A. Karalius.
Kalbėdamas apie esminius žmonių ekonominio mąstymo pokyčius, pašnekovas sakė: „Žmonės ima suvokti, kad gyvenime nepakanka turėti vieną pajamų šaltinį. Šių dienų rinkoje vieno darbo turėjimas neduoda jokių garantijų, kad senatvė bus saugi - viskas keičiasi labai greitai ir nėra nei stabilaus darbo, nei stabilaus verslo. Sociologai paskaičiavo, kad šiuolaikiniam žmogui per gyvenimą gali tekti net dvylika kartų keisti darbą. Ateityje išgyvens tie, kurie mokės greičiau prisitaikyti, yra lankstesni.“
Stiprūs ir mėgstantys kritikuoti
Pašnekovo teigimu, didžioji dalis lietuvių verslininkų yra skeptikai ir tiki, kad viską puikiausiai išmano patys, tuo tarpu vakaruose net ir didžiųjų korporacijų vadovai samdo krizių valdymo ekspertus.
„Kalbant apskritai, lietuviai – šaunuoliai, nors labai mėgstame viską kritikuoti, esame viena kovingiausių tautų, turime tiek pasaulio čempionatų medalininkų ir net stipriausią pasaulio žmogų. Lietuviai savo vidumi yra labai stiprūs, bet ta stiprybė pasireiškia tik tada, kai kas nors nutinka, kai viskas gerai – mes aptingstame. Versle taip pat reiktų įžvelgti stipriąsias puses, o ne ieškoti, ką kritikuoti“.
Atsigauna tinklinė rinkodara
Į klausimą, ar tiesa, kad po ekonominio sunkmečio greičiausiai atsigauna įmonės, kurios dirba pagal tinklinės rinkodaros principus, A. Karalius sakė: „Jei pasižiūrėsime į greičiausiai augančių kompanijų sąrašą, pamatysime, kad didžioji jų dalis užsiima tinkliniu marketingu. Tai galima labai racionaliai paaiškinti: kai žmonės gyvena gerai, jie tiki, kad taip bus iki jų gyvenimo pabaigos ir jokių naujų galimybių neieško, bet kai žemė po kojomis sudreba, imama domėtis ir kitais variantais, o tinklinis marketingas suteikia galimybę minimaliai investuojant laiko ir finansų gauti rezultatų. Tinklinis marketingas - išeitis tiems, kuriems iki krizės nepavyko uždirbti pinigų, taip yra todėl, kad suteikia viltį“.
Pašnekovas neneigė, kad ir jam pačiam ne kartą teko susidurti su nuomone, kad tinklinio marketingo strategija ir jos pagrindu dirbantys žmonės dažnai siejami su finansinėmis piramidėmis ir kita neigiamą atspalvį visuomenėje turinčia informacija: „Tai rodo žmonių finansinį neišprusimą. Finansinė piramidė yra uždaras darinys, kuris negamina jokio produkto, o pelnas gaunamas už tai, kad įtraukiami vis nauji nariai. Tinklinis marketingas yra oficiali pasaulyje pripažinta veikla, kur žmonės vartoja pinigus. Šie pinigai dalijami tarpusavyje pagal tam tikrą schemą.“
Kuo aukščiau esi – tuo daugiau gauni
Lietuvos marketingo asociacijos vadovas Simonas Bartkus, kalbėdamas apie tinklinę rinkodarą, sakė: „Lietuvoje yra ne viena kompanija, kuri sėkmingai dirba pagal tinklinio marketingo principus. Sėkmingai dirba kompanijos, atstovaujančios pasaulinius prekės ženklus. Tikėtina, kad apie kai kurias kompanijas nebūdamas jų prekių vartotoju nelabai ką ir išgirsi.“
Į klausimą, ar tokia verslo organizavimo sistema neša pelną kiekvienam jos dalyviui, ar tik tiems, kurie kuruoja tam tikrus pinigų ar paslaugų srautus, specialistas atsakė: „Iš principo, kuo esi aukščiau ir kuo daugiau veiklos generuoji, tuo didesnę naudą gauni, nes niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.“
Apie tai, ar tinklinio marketingo principais dirbančių kompanijų pasiūlymai uždirbti sotesnę ateitį turi realaus pagrindo, pašnekovas sakė: „Sunku atsakyti, ar tai nėra dar vienas būdas pasipelnyti. Svarbiausia,, kad viskas būtų daroma skaidriai. Yra kompanijų, kurios dirba sąžiningai ir į visus klausimus vartotojams pateikia atsakymus. Sunkmečiu žmonės ieško kuo lengvesnio uždarbio. Čia panašiai kaip su loterijomis, kai žmonės ieško lengvų pramogų, lengvo būdo praturtėti.“
Pašnekovo teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į kompanijos politikos skaidrumą: „Viskas prasidėjo nuo to, kad tinklinės piramidės, kurių paskirtis būdavo tiesiog surinkti pinigus, prisidengdavo tinklinės rinkodaros kompanijų vardu, tad ir krenta tam tikras šešėlis ant sąžiningai dirbančių kompanijų. Svarbu, kad veikla būtų vykdoma skaidriai, nes rizikos visuomet yra visur bei neverta pamiršti pačių vartotojų sąmoningumo klausimo.“
Paklaustas, kiek metų žmogui, turinčiam darbą, bet norinčiam dar prisidurti iš tinklinio marketingo verslo reiktų dirbti, kad tas darbas duotų rezultatų, jis sakė: „Viskas priklauso nuo investicijų ir kompanijos, kurioje dirbama, bet tam, kad būtų gaunama apčiuopiamų pajamų, reiktų padirbėti bent 3-5 metus. Kalbant apie tinklinę rinkodarą, nereikėtų pamiršti, kad žmonėms ten taip pat reikia dirbti, bet dažnai jie savo laiko nevertina pinigais: jei perduodamas daiktą sugaištu 20 valandų ir jų neskaičiuoju, tuomet ir atrodo, kad pajamos ateina iš niekur. Žmonės turėtų nepamiršti, kad tokios sistemos dalyviai, kurie yra aukščiau, kitus išnaudoja ir laiko prasme“, – kalbėjo S. Bartkus.
