Kadangi Klaipėdoje vienas po kito buvo žudomi žmonės, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento vadovybėms teko imtis priemonių. Nueita lengviausiu keliu – pakeisti įvairių uostamiesčio policijos tarnybų vadovai.
Komisarų kaita
Žudynės, sprogimai gatvėse, muštynės ir susišaudymai restoranuose tuo metu buvo Klaipėdos kasdienybė. Tokia padėtis kėlė nerimą ir VRM bei Policijos departamento vadovams. Tad 1998–1999 metais Klaipėdos policijoje prasidėjo permainos – vienas po kito postus paliko įvairių tarnybų vadovai. Galų gale posto neteko ir vyriausiasis komisaras Mečislovas Rimkus.
Jo kėdė susvyravo, kai iš pareigų buvo atleistas vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis, nežinia už kokius nuopelnus apdovanojęs M. Rimkų vardiniu ginklu. Tik susvyravo, nes nei naujasis ministras Stasys Šedbaras, nei generalinis komisaras Edvardas Gružas neskubėjo keisti šio pareigūno.
Negalima sakyti, kad M. Rimkus Klaipėdoje nepadarė nieko gero. 1986-aisiais paskirtas vadovauti uostamiesčio policijai, jis turėjo daug idėjų ir ne vieną jų įgyvendino. Vadovaujant M. Rimkui, buvo panaikinta blaivykla, gatvėse atsirado videokameros, policijos iniciatyva imta nemokamai žymėti automobilius ir taip mažinti jų vagysčių.
Vis dėlto vyriausiojo komisaro M. Rimkaus klaida buvo tai, kad jis į svarbius postus buvo pastatęs savus nekompetentingus žmones. Bene ryškiausias pavyzdys – Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos (ONTT) vadovu paskirtas A. Misiūnas.
Šis pareigūnas vadovavo Telšių kriminalinei policijai kruvino organizuotų nusikaltėlių siautėjimo metais, o vėliau išėjo į pensiją. M. Rimkus jį paskyrė ONTT vadu, nors jis neturėjo jokio supratimo apie Klaipėdos organizuotą nusikalstamą pasaulį. Metus padirbęs A. Misiūnas susirgo ir pasiprašė atgal į pensiją. Per jo vadovavimo laikotarpį ONTT skyriaus darbuotojai sugavo kelias prostitutes, rado kilogramą narkotikų – ir tai buvo beveik viskas.
Tokių M. Rimkaus paskirtų specialistų buvo ir daugiau, tad jam vadovybė paskyrė neeilinę atestaciją. Komisaras susirgo, į atestaciją nenuvyko, o po pusmečio jau vėl naujo vidaus reikalų ministro Česlovo Blažio ir generalinio komisaro Visvaldo Račkausko buvo atleistas iš darbo.
Klaipėdos vyriausiuoju komisaru 1999 metų viduryje buvo paskirtas Benonas Ivanauskas. Tuo metu jam buvo 45 metai. Pagal išsilavinimą ekonomistas B. Ivanauskas šiame poste tebedirba iki šiol. Po paskyrimo į vyriausiojo komisaro postą duodamas interviu „Akistatai“ komisaras sakė nemanąs, jog Klaipėdos organizuoto nusikalstamo pasaulio vienvaldis lyderis yra Sigitas Gaidjurgis. „Jis vienas iš jų“, – teigė B. Ivanauskas.
Nauji vadovai buvo paskirti ir į kitus atsakingus postus. ONT tarnybai ėmė vadovauti Vladimiras Plotkinas, kriminalistams – Ričardas Rupkus. Abiejų darbinės biografijos susiklostė ne taip gerai, kaip juos paskyrusio B. Ivanausko.
Išlydėjo į pensiją
Klaipėdos ONT tarnybai V. Plotkinas vadovavo 8 metus. Per jo vadovavimo metus buvo sutriuškinti ne tik Gaidjurginiai, bet ir kitos uostamiesčio gaujos. Daug banditų buvo sugauti ir nuteisti, kiti, pamatę, kad ramiai plėšti ir žudyti negalės, išsidangino į užsienį. V. Plotkinas buvo ne kartą apdovanotas, gavo net du VRM atminimo ženklus „Tėvynės labui“. Vis dėlto tarnybos pabaiga jam buvo nesėkminga.
2007 metais Klaipėdoje tyrimą atliko Policjos departamento Vidaus tyrimų valdybos pareigūnai. To tyrimo rezultatai Klaipėdos policininkus apstulbino. Už pareigūno vardo diskreditavimą iš pareigų buvo atleisti V. Plotkino skyriaus darbuotojai: poskyrio viršininkas Evaldas Gubysta, vyresnieji tyrėjai Kazys Gaučius ir Vidas Mangarovas. O dėl vyriausiojo tyrėjo Vitalijaus Timofejevo darbelių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tyrimas ir visi teismai baigėsi tik 2009 metų birželį. Teismas nustatė, kad V. Timofejevas dangstė prostitutes, naudojosi jų paslaugomis, o Lietuvos kriminalinės policijos biurui pateikė melagingą informaciją, esą merginas globojantis sąvadautojas jau nebesipelnąs iš prostitučių. Už tai V. Timofejevui skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, be to, 3 metams uždrausta dirbti teisėsaugos institucijose.
Už savo vadovaujamus pareigūnus atsakingas ONTT viršininkas irgi galėjo netekti darbo. Vis dėlto vadovybė, matyt, pasigailėjo tikrai daug su banditais kovojusio pareigūno ir tik pažemino jam pareigas, o po kurio laiko iškilmingai išlydėjo į pensiją.
Perduotas auklėti žmonai
Tačiau V. Plotkinui vis tiek teko pasėdėti ir teisiamųjų suole. Išėjęs iš darbo jis neteisėtai rinko informaciją apie privatų vieno verslininko gyvenimą ir tas žinias pardavė verslininko partneriui. Už tai Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. Plotkiną pripažino kaltu, tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Buvęs komisaras pusantrų metų laikotarpiui buvo perduotas auklėti už jį laidavusiai žmonai Ainai.
Savo ruožtu kriminalistų vadas R. Rupkus Klaipėdoje ilgai neužsibuvo – perėjo dirbti į Valstybės saugumo departamentą. Iš ten po įvairių skandalų 2007 metais buvo išleistas į pensiją. Tuo metu spauda rašė, kad R. Rupkus per savo tarnybą saugume sugebėjo nustekenti net du padalinius. Saugumo departamente jis buvo pravardžiuojamas „mauru, atlikusiu savo darbą“.
Sulaikytas už peilio nešiojimą
Visos tos istorijos su komisarais mus perkėlė į šias dienas. O dabar vėl sugrįžkime į tuos laikus, kai uostamiestyje karaliavo S. Gaidjurgis. Mes jį palikome areštinėje, kur pateko sulaikytas Palangos „Simrio“ restorane. Matyt, kriminalistai tikėjosi surinkti daugiau įrodymų prieš S. Gaidjurgį ir uždaryti ilgesniam laikui, bet nepavyko. Palangos miesto apylinkės teismas S. Gaidjurgiui už šaltojo ginklo nešiojimą skyrė 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir teismo salėje paleido, nes šį laiką jis jau buvo atsėdėjęs per parengtinį tardymą.
Netrukus jam buvo pritaikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo numatyti apribojimai – nesilankyti kavinėse ir restoranuose, nesusitikinėti su kai kuriais asmenimis, vakarais ir naktimis būti namie.
Išėjes iš areštinės S. Gaidjurgis pakeitė savo požiūrį į žiniasklaidą. Anksčiau grėsmingai šnypštęs ir žurnalistams po nosimis kaišiojęs pistoleto vamzdį, dabar jis ėmė dalinti interviu visiems norintiems. Ir vis prasitardavo apie konkuruojančių grupuočių narius, kurie esą teikiantys kriminalinei policijai informaciją ir todėl gaunantys atleidimą dėl savo nusikaltimų, o visą kaltę suverčiatys jam, S. Gaidjurgiui.
„Į mano vadinamosios gaujos sąrašus policininkai įtraukė visus mano draugus ir pažįstamus, mano posūnį, žmoną, buvusią žmoną, uošvę, dar kelis giminaičius, – „Akistatai“ tuomet kalbėjo S. Gaidjurgis. – Draugų žmonos taip pat užfiksuotos kaip gaujos narės. Ar tai nejuokinga? Tuo tarpu Arbatinių, Lysenkos, Žukauskų, Šimo ir kitos gaujos iš tiesų egzistavo, reketavo, daugelis jų ir dabar tai daro“.
Paklaustas apie savo prabangų namą prie Priekulės, kur už aukštų tvorų bėgioja šešetas įmitusių Kaukazo aviganių, o teritoriją saugo apsaugos darbuotojai, S. Gaidjurgis sakė: „Šis namas nėra pats didžiausias ar prabangiausias. Pasižiūrėkit, kokios muitininkų ir policininkų pilys Klaipėdoje. Mano uošvė visą gyvenimą dirbo prekyboje. Ar manote, kad ji negalėjo turėti pinigų tokiam namui pasistatyti? O Kaukazo aviganiai yra patys tinkamiausi sarginiai šunys. O jūsų paminėti apsauginiai tėra eiliniai kaimo berniokai“.
S. Gaidjurgis neigė savo draugystę ir su Alvydu Juodriu ir sakė pradėsiąs verslą, nes „reikia šeimą aprūpinti“. Pokalbis vyko 1999-ųjų birželio pradžioje. Tuo metu S. Gaidjurgis jau augino keturis vaikus, o naujoji žmona buvo nėščia. Daugelyje leidinių pasirodė straipsnių, kuriuose šešėlinio pasaulio autoritetas vaizdavo save kaip nukentėjusįjį nuo policijos ir kitų grupuočių.
O šūviai, sprogimai Klaipėdoje ir toliau netilo. Kažkas bandė sudoroti Venjaminą Gukalionoką (1999 metais jam buvo 23 metai). Kaip jau rašėme, daugiabučio kieme buvo susprogdintas jo automobilis „VW Passat“. Per laimingą atsitiktinumą V. Gukalionokas liko gyvas. Po kurio laiko I. Simonaitytės gatvėje, viename iš kiemų, V. Gukalionokas buvo sunkiai sužeistas.
Dar po mėnesio Debreceno gatvėje sprogo „Audi 100“. Buvo sužaloti 3 žmonės, tarp jų – su V. Gukalionoku siejami S. Kuzminas (25 m.) bei V. Kuzmickas (24 m.). Visi jie buvo įtariami automobilių vagystėmis.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Nepavykę pasikėsinimai
Žilvinas VIZGIRDA
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (1)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (2)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (3)
...
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (21)
