Valdančioji dauguma ir šalies Vyriausybė visomis įmanomomis priemonėmis agituoja Lietuvos gyventojus būti verslesnius. Atrodytų, praėjusiais metais valdančiųjų svajonės pradėjo pildytis – statistikai pranešė apie padidėjusį ūkio subjektų steigimąsi. Tačiau abejojama, ar išaugęs įmonių skaičius duoda kokios nors apčiuopiamos naudos ūkiui. Profesinių sąjungų teigimu, dažnoje jų darbuotojams netgi atlyginimų nėra iš ko mokėti.
Viltinga statistika
Neseniai savo interneto puslapyje valstybės įmonė Registrų centras paskelbė viltingų naujienų, kurios lyg ir turėtų rodyti didėjantį Lietuvos gyventojų verslumą. Pagal centro statistiką, pastaruosius dvejus metus vėl daugiau buvo registruojama juridinių asmenų. 2010 metais Registrų centro duomenų bazėje buvo įregistruotos 9198 naujai įkurtos įmonės, arba 9,6 proc. daugiau nei užpernai (8319).
Tačiau ir 2009–ieji pagal įregistruotų naujų juridinių asmenų skaičių jau buvo aplenkę 2008–uosius, per kuriuos buvo įregistruotos 8063 naujai įkurtos įmonės, arba 3,1 proc. mažiau nei 2009–aisiais. Anksčiau naujų įmonių buvo registruojama itin mažai: 10 852 registruotos 2007–aisiais ir 8063 – 2008 metais. Neigiamas pokytis sudarė net 25,8 proc.
Viltingų žinių metų pradžioje pateikė ir Statistikos departamentas (SD). Jo tvirtinimu, 2011 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 86 987 veikiantys ūkio subjektai. Tai sudarė 48,5 proc. visų įregistruotų ūkio subjektų. Palyginti su 2010 metų sausio 1–ąja, veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 4,6 proc., o su 2009 metų sausio 1 diena – 2,9 proc.
Pasak SD, antrąjį 2010 metų pusmetį įregistruota 4611 ūkio subjektų. Palyginti su antruoju 2009 metų pusmečiu, kai buvo įregistruoti 4258 ūkio subjektai, jų skaičius ūgtelėjo 8,3 proc. Daugiausia ūkio subjektų įregistruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės apskrityje.
Popierinis verslumas
Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius taip pat pripažino, kad padidėjęs įmonių registravimas ar veikiančių juridinių asmenų skaičius “toli gražu neatspindi realios tautos verslumo dvasios".
„Pavyzdžiui, vienas tas ir tas pat verslininkas vietoj vienos įmonės gali įkurti dešimt. Sunku pasakyti, kokie jo sumetimai. Gal jis, pavyzdžiui, nori pagrindinę įmonę reorganizuoti, o verslą perkelti ant naujai įkurtų įmonių pečių? Tuomet į naujas įmones perkeliami tie patys darbuotojai, kurie darbavosi ir pirminėje įmonėje, nauja pridėtinė vertė nesukuriama, mokesčiai valstybei irgi nepadidėja", – vardijo A.Petrošius.
Jo tvirtinimu, geriausias padidėjusio tautos verslumo įrodymas būtų išaugę į valstybės biudžetą mokami mokesčiai. Tačiau pastaraisiais metais jie tik mažėjo. Finansų ministerijos (FM) duomenimis, nuo 2004 iki 2008 metų biudžeto surinkimas didėjo (2004–aisiais, be Europos Sąjungos paramos, surinkta 10 315 287,6 tūkst., 2005–aisiais – 12 014 048,4 tūkst., 2007–aisiais – 17 042 307,4 tūkst., 2008–aisiais – 19 609 852,0 tūkst. litų), o pastaruosius dvejus metus rodikliai krito.
FM duomenys taip pat rodo, kad 2009–aisiais buvo surinkta net 25 proc. mažiau (be ES paramos pinigų – 14 713 049,2 tūkst. litų) biudžeto lėšų nei metais anksčiau. 2010–ųjų duomenys dar nėra skelbiami, tačiau kalbėta, kad praėjusiais metais biudžeto surinkimas dar labiau sumenks – iki maždaug 14 mlrd. litų.
