Sunegalavusiam aštuoniolikmečiui už gydymą gali tekti sumokėti. Mat ne visų tokio amžiaus moksleivių tėvai žino, jog jaunuolius būtina įrašyti į teritorinės ligonių kasos duomenų bazę.
Bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai yra draudžiami valstybės lėšomis, tai yra jiems nereikia patiems mokėti privalomojo sveikatos draudimo.
Pavaikščioti dar teks
Tačiau suėjus aštuoniolikai būtina pasiimti asmens tapatybės dokumentą, galiojantį moksleivio pažymėjimą arba pažymą iš mokyklos ir nuvykti į teritorinę ligonių kasą tam, kad įtrauktų į ligonių kasos informacinę duomenų bazę.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu visi 18-mečiai skirstomi į dvi kategorijas – tuos, kurie mokosi, ir tuos, kurie ne. Pastarųjų valstybė nebedraudžia – žinoma, jei jaunuoliai nepatenka į kitą valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą (pavyzdžiui, įsiregistruoja Darbo biržoje).
„Dauguma apie tai žino“, – sakė S. Paulauskienė, tačiau pripažįsta, jog neinformuotų panevėžiečių, nors ir nedaug, tačiau pasitaiko. Taigi šiokia tokia informuotumo problema, anot specialistės, yra, juolab kad prisiregistruoti į teritorinę ligonių kasą aštuoniolikmečiai paprastai ateina ne patys, o medikų atsiųsti.
S. Paulauskienė pasakojo, kad praėjusiais metais prašyta mokyklų paskelbti informaciją apie tai tėvų susirinkimuose. „Vis tiek nepastebėjome, kad patys ateitų apsidrausti“, – sakė ji.
Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja tikra, jog tai – laikina problema, nes šiuo metu kuriamas moksleivių registras. Visi esantys jame automatiškai pateks ir į ligonių kasos informacinę sistemą, tad patiems vaikščioti į šią įstaigą nebereikės. „Bet kol to nėra, reikia susitvarkyti patiems“, – įspėja S. Paulauskienė.
„Iškritusių“ beveik nepasitaiko
Dar viena problema, anot specialistų, yra jaunuoliai, kurie pilnametystės sulaukia laikotarpiu, kai jiems neprireikia gydytojo konsultacijos. Po 18-ojo gimtadienio jie, kreipęsi į gydymo įstaigą, gali nemaloniai nustebti, kai medikai paprašys susimokėti. Ypač didelį šoką ši žinia turėtų sukelti patekusiesiems į ligoninę. Ten skubioji pagalba būtų suteikta nemokamai, tačiau už tolesnį gydymą tektų mokėti.
Tiesa, miesto poliklinikos direktorės pavaduotoja Danguolė Matulienė pasidžiaugė, kad tokių nelaimėlių bent jau jų įstaigos praktikoje beveik nepasitaiko. „Tai senas nurodymas ir visi jį žino – susitvarko“, – įsitikinusi medikė.
Be to, apie būtinybę nuvykti į ligonių kasą netrukus pilnametystę švęsiančius pacientus paprastai įspėja medikai. Tad poliklinikoje, D. Matulienės žiniomis, dar nė vienam „iškritusiam“ iš draudimo sistemos aštuoniolikmečiui už paslaugas mokėti neteko. Ir apskritai tokių atvejų, kai pacientui tenka mokėti už paslaugas dėl to, kad jis nėra draustas, šioje įstaigoje pasitaiko tik vienas kitas – ir dažniausiai atvažiavusiesiems iš užsienio.
Praleisti nepatariama
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja S. Paulauskienė atkreipė dėmesį ir į kitą problemą: ne visi panevėžiečiai žino, ar jie yra drausti. Tad jei kyla nors menkiausia abejonė, specialistė siūlo pasitikslinti ligonių kasoje.
Šiuo metu nemaža dalis žmonių kas mėnesį moka 72 litų dydžio privalomąją sveikatos draudimo įmoką, bet ne visi taip tvarkingai, kaip derėtų.
„Jei vieną mėnesį praleidžia, žmonės įsivaizduoja, kad, sumokėjus atgaline data, jų draustumas nesibaigs, – apibūdino problemą S. Paulauskienė. – Tačiau atgaline data draudimas negalioja – galima sumokėti tik į priekį. O praleidus sumokėti nors mėnesį, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po to, kai tris mėnesius iš eilės jie mokėjo įmokas.“
Išlygų nėra
Asmenų, kurie patys moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, daugėja. Pasak S. Paulauskienės, to priežastis buvo sugriežtėjusios Darbo biržos taisyklės. Kartu ji teigė pastebinti, kad pačių gyventojų sąmoningumas auga: anksčiau sveikatos draudimu praktiškai nesidomėta, o dabar informacijos savo iniciatyva ieško vis daugiau panevėžiečių.
Tiesa, atsiranda besistebinčiųjų, kodėl apskritai reikia mokėti PSD.
„Kai kas klausia, kaip jis, lietuvis, gali būti nedraustas, – sako S. Paulauskienė. – Tautybė nesusijusi su draudimu. Drausti yra tie, kurie patys moka įmokas arba už kuriuos jos mokamos.“
„Taip pat vyrauja supratimas: „nesinaudoju sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis ir nesinaudosiu, kodėl turėčiau mokėti“, – priduria Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovė ir primena, jog PSD nėra mokestis už suteiktas paslaugas – jis skirtas plėsti, stiprinti ir palaikyti sveikatos sistemą. – Pagal įstatymus privalo mokėti visi. Išlygų nėra.“
