Pernai Lietuvos keliuose žuvo dar mažiau eismo dalyvių nei rekordiniais 2009–aisiais. Tokių metų nebūta nuo pat 1960–ųjų!
Skaudžių nelaimių šalies keliuose sumažėjimui įtakos galėjo turėti ne tik tiesioginis įvairių institucijų darbas rūpinantis saugumu šalies keliuose, bet ir krizė, išvijusi dalį piktybinių pažeidėjų ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį.
Tokios versijos neatmeta Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas. Per praėjusius metus šalies keliuose per eismo įvykius užgeso 294 žmonių gyvybės – apie 20 proc. mažiau nei užpernai ir apie 40 proc. mažiau nei 2008 m.
Pėsčiųjų žūčių – daugiausia
– Kas labiausiai lėmė skaudžių nelaimių šalies keliuose sumažėjimą? – pasiteiravo “Respublika„ D.Šalomsko.
– Pirmiausia valstybės požiūris ir sutelktas didžiulis dėmesys į žūčių šalies keliuose problemą. Buvo pakeistas kodeksas, sugriežtintos nuobaudos už neblaivių ar teisės vairuoti neturinčių asmenų padarytus pažeidimus, už chuliganišką ir pavojingą vairavimą. Padidėjo visos nuobaudos. Atsirado naujų nuobaudų – administracinis areštas, transporto priemonės konfiskavimas. Buvo sukurta socialinė reklama, skatinanti žmones užsisegti saugos diržus, nešioti atšvaitus, dėvėti šalmus, saugoti save ir kitus. Ji taip pat turėjo įtakos sprendžiant problemą. Neatmestina ir tokia prielaida, kad dalis piktybinių pažeidėjų krizės metu paprasčiausiai išvyko iš Lietuvos ieškoti geresnio gyvenimo užsienyje.
– Ar tarp žuvusiųjų per eismo įvykius šiemet buvo daug pėsčiųjų?
– Per praėjusių metų 11 mėnesių žuvo 94 pėstieji, o tai sudaro 34 proc. visų žuvusiųjų per eismo įvykius. Žuvusių pėsčiųjų per eismo įvykius procentas jau treti metai iš eilės išlieka beveik toks pats, nors kitų eismo dalyvių žūčių procentas mažėja. Žuvusių pėsčiųjų procentas yra didžiausias tarp visų kategorijų eismo dalyvių. Žuvę vairuotojai sudaro 32 proc. visų žuvusiųjų, keleiviai – 21 proc., dviratininkai – 8 proc.
Kitąmet baudos griežtės
– Galbūt pėsčiuosius, vis dar vengiančius tamsiu paros metu vilkėti šviesą atspindinčią liemenę ar segėti atšvaitą, sudrausmintų griežtesnės baudos ir didesnė kontrolė?
– Šiuo metu už tokį pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 40 litų. Tačiau nuo 2011–ųjų kovo 1–osios už ėjimą tamsiu paros metu neprisisegus atšvaito atsakomybė išaugs. Bus sugriežtinta atsakomybė ir už dviratininkų, pėsčiųjų ir vadeliotojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui. Taip pat mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairuotojams ar keleiviams už važiavimą neužsisegus arba neužsidėjus šalmo. Padidės baudos ir transporto priemonių savininkams už pareigų nevykdymą.
– Ar daug rūpesčių kelia pėsčiųjų perėjos, kurios net tamsiu paros metu būna neapšviestos?
– Neapšviesta yra tik nedidelė dalis pėsčiųjų perėjų, tačiau jos tikrai nėra didžiausia problema. Didžiausia problema tamsiu paros metu išlieka “neapšviesti“ pėstieji – žmonės, nesegintys atšvaitų. Prisiminkime ilgąjį Kalėdų savaitgalį, kai šalies keliuose žuvo 5 žmonės. Iš jų 4 buvo pėstieji ir nė vienas šių pėsčiųjų nesegėjo atšvaitų. Savisaugos problema išlieka aktuali. Žmonės nepagalvoja, kad atšvaitą dėvėti yra būtina. Juk net jei žmogus, segintis atšvaitą, eis per neapšviestą pėsčiųjų perėją, jis vis tiek bus matomas.
Sidas AKSOMAITIS
