REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laikas neprivertė pamiršti...

Į dienos šviesą vienas po kito imti traukti prieš pusę amžiaus įvykdyti nusikaltimai – viena po kitos teismus pasiekia agentų smogikų, pokario metais naikinusių partizanus, bylos. Su genocidu ir karo nusikaltimais susijusioms veikoms pagal dabartinį Baudžiamąjį kodeksą senatis netaikoma.

REKLAMA
REKLAMA

Medelį užverbavo smogikai

Dzūkas Juozas Karpavičius (83 m.) greičiausiai nebesitikėjo, kad tokiame amžiuje jam teks varstyti teismų duris ir aiškintis dėl to, ką padarė prieš daugiau kaip 50 metų. Ant J. Karpavičiaus, išdavusio Dzūkijos miškuose besislapstančius partizanus, sąžinės – net 10 gyvybių.

REKLAMA

Per ikiteisminį tyrimą, kurį atliko Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Algida Banienė, nustatyta, jog, pats būdamas partizanu, nuo 1951 metų J. Karpavičius pradėjo bendradarbiauti su sovietinės Valstybės saugumo ministerijos (MGB) padalinio okupuotoje Lietuvoje pareigūnais ir suteikė jiems informacijos apie bunkerio, kuriame tuomet slapstėsi 6 partizanai, buvimo vietą.

Lietuvos MGB pareigūnai J. Karpavičių, slapyvardžiu Medelis, užverbavo tada, kai jis, sunkiai sužeistas, pateko į jų rankas. Naują Juozo slapyvardį gavusio J. Karpavičiaus išduoti Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai buvo išžudyti per Kalėdas. Jauniems vyrams nepavyko prasiveržti iš čekistinės kariuomenės apsupimo. Lazdijų rajone Šlavantų seniūnijos Bagdononių kaimo ribose tąkart žuvo rinktinės vadas Alfonsas Petruškevičius, slapyvardžiu Rimvydas (22 m.), Mindaugo tėvūnijos vadas Jonas Uzdila-Vieversys (28 m.), tos pačios tėvūnijos 1-ojo būrio vadas Algirdas Marcinkevičius-Laimė (23 m.), Jurgis Adomavičius-Artojas (18 m.), Vladas Jarmala-Ąžuolas (23 m.) ir Juozas Grėbliūnas (21 m.).

REKLAMA
REKLAMA

Po keleto mėnesių J. Karpavičius MGB pareigūnams išdavė dar 4 partizanus. Antanas Kašalynas, Pranas Kavaliauskas, Bronius Tamkevičius ir Vladas Sapiega buvo nužudyti Lazdijų rajono Mižonių ir Drapulių kaimų miškuose esančiuose bunkeriuose.

Teisingumas ne visada nugali

J. Karpavičius-Juozas, kaip ir kiti MGB užverbuoti agentai smogikai priklausė didelei 160 MGB smogikų, kuriems vadovavo KGB 2-osios valdybos viršininkas Nachmanas Dušanskis bei 4-osios valdybos viršininkas Petras Raslanas, grupei. Šių agentų smogikų byla Lietuvoje pradėta nagrinėti prieš 15 metų. Po kurio laiko ji buvo išskaidyta į atskirus ikiteisminius tyrimus ir bylas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užverbuotiems agentams buvo pavesta partizanus išnaikinti iš vidaus, tad daugelis jų iš pradžių buvo kovotojai už laisvę ir tik po kurio laiko tapo MGB informatoriais. Tik nedidelė dalis įtariamųjų genocidu buvo apsimetę partizanai, į miškus išsiųsti ir į partizanų būrius infiltruoti VSD sprendimu.

„Dauguma įtariamųjų šioje byloje yra mirę. Teisingumo įgyvendinimo nesulaukė ir N. Dušanskis. Jam 1996 metais Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, tačiau Izraelis, kuriame įtariamasis apsigyveno 1989 metais, atsisakė N. Dušanskį išduoti, o užpernai jis mirė. Tuo tarpu P. Raslanas dar 2001 metais buvo nuteistas už akių iki gyvos galvos, tačiau bausmės jis taip pat išvengė. Pagal gimimo metus jis greičiausiai miręs, o jeigu ne – pagal paskutinius duomenis yra įsikūręs Rusijoje“, – sakė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus, tiriančio nusikaltimus žmogiškumui, vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.

REKLAMA

Jeigu Rusijos Federacijos pilietybę turintis ir pamaskvėje esančiame Balašichos mieste įsikūręs P. Raslanas dar tebegyvas, tai šių metų kovo pabaigoje jam turėjo sueiti 95 metai.

Prokuroras patvirtino, jog tokiose bylose nuteisti kaltuosius pavyksta gana retai – dažniausiai jie būna prastos sveikatos, tad teismas į kalėjimą jų nesodina, o skiria priverstines medicinines gydymo priemones. „Tačiau net tai, jog tokios bylos pasiekia teismą, jau šiokia tokia pergalė ir bent jau moralinis teisingumas. Iš tiesų mažai kas supranta, kokio sudėtingumo ir kiek pastangų reikalauja tokio tipo bylos. Juk dažniausiai tyrimai vykdomi nesant nei liudininkų, nei kūnų. Likučiai ir nuotrupos dėliojami iš archyvų, kuriuose tyrėjams tenka praleisti valandų valandas, – pasakojo R. Valentukevičius. – Dar vienas tokių bylų bruožas – neretai nukentėjusiosios pusės nebūna. Partizanai žūdavo itin jauno amžiaus, dažnai nespėję sukurti savo šeimų, o jų artimieji dažnai jau būna išmirę, tad nukentėjusiosios pusės, kaip paprastai baudžiamosiose bylose, gali ir nebūti“.

REKLAMA

Iš viso Lietuvoje yra 70 prokurorų, kurie specializuojasi tirti su karo nusikaltimais susijusias bylas.

Tyrimą jose dažniausiai atlieka saugumo institucijos, tačiau pagal artimiausiu metu ketinamas įregistruoti Baudžiamojo kodekso pataisas tokia funkcija greičiausiai bus patikėta policijos įstaigoms.

Kaltinimai buvusiam ministrui

Pernai kovo mėnesį Panevėžio apygardos teismas pagaliau pradėjo nagrinėti šios apygardos prokuratūros pernai perduotą didelės apimties genocido baudžiamąją bylą. Joje siekimu fiziškai sunaikinti vieną paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antaną Kraujelį – kaltinami keturi Lietuvos gyventojai, o vienas iš jų – pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis (71 m.). 2000 metais už nuopelnus M. Misiukonis buvo apdovanotas Gedimino trečiojo laipsnio ordinu, o dabar teisiamas už tai, kad dirbdamas KGB operatyviniu įgaliotiniu Anykščių rajone dalyvavo paskutinio Lietuvos partizano A. Kraujelio-Siaubūno sulaikymo operacijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiti 6 kaltinamieji šioje byloje jau yra mirę. Po 17 metų persekiojimo ir siekimo su juo susidoroti paskutinis Aukštaitijos partizanas A. Kraujelis, slapstęsis vienoje sodyboje, kurią apsupo ginkluoti okupacinių sovietinių struktūrų operacijos dalyviai, 1965 metų kovo 17 dieną nusišovė.

1997 metais A. Kraujeliui po mirties suteiktas teisinis kario savanorio statusas, 1998 metais – vyresniojo leitenanto laipsnis. Tais pačiais metais jis apdovanotas Vyčio kryžiaus trečiojo laipsnio ordinu.

Panevėžio apygardos teismas šią bylą buvo grąžinęs prokurorui, bet Apeliacinis teismas patenkino prokurorų prašymą ir panaikino nepagrįstai priimtą Panevėžio apygardos teismo nutartį.

REKLAMA

Teismuose – stribų eilės

Vilniaus apygardos teismą Lietuvos gyventojų genocidu kaltinamo Merkelio Bulatovo (83 m.) byla pasiekė 2009 metais, nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 1994-aisiais. Buvo nustatyta, kad M. Bulatovas, nuo 1952 pavasario iki 1960 metų būdamas MGB agentu smogiku, kartu su kitais MGB agentais 1952–1953 metais dalyvavo žudant Lietuvos partizanus.

1952 metų vasarą M. Bulatovas, apsimetęs partizanu, Ignalinos rajone keletą kartų buvo susitikęs su iškviestais į susitikimą Vytauto apygardos partizanais. Per tuos susitikimus vieni partizanai buvo nužudyti, kiti – suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui. Taip pat yra nustatyta, kad M. Bulatovas kartu su kitais agentais dalyvavo 1953 metų pavasarį Švenčionių rajone įvykdytame dviejų Lietuvos partizanų nužudyme.

REKLAMA

Pernai vasarą M. Bulatovui skirta 7 metai laisvės atėmimo.

Panevėžio apygardos teismui šių metų rugsėjį prokurorai perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Anykščių rajono gyventojas Bronius Blažys (83 m.), slapyvardžiu Gediminas, įtariamas kartu su bendrininku prieš 57 metus sunaikinęs pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvį Praną Jurkėną-Eimutį, siekusį suburti partizanų grupę Kavarsko seniūnijoje.

Kauno apygardos teismui pateikta Teofilio Petkūno (82 m.), kaltinamo 1951 metais vykdžius Lietuvos gyventojų trėmimą, byla. Į pirmąjį šios bylos nagrinėjimo posėdį atvyko tik du nukentėjusieji, o kaltinamasis T. Petkūnas teisme nepasirodė – jis sunkiai vaikšto, turi atminties sutrikimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

TIK FAKTAI:

Per visą partizaninio karo laiką Lietuvoje žuvo 20 101 partizanas (apie pusė iš jų – 16–21 metų amžiaus).

Nuo 1990 metų Lietuvos prokuratūra yra pradėjusi 246 ikiteisminius tyrimus dėl okupacijos metais padarytų nusikaltimų. 31 baudžiamoji byla 43 asmenų atžvilgiu buvo perduota teismui.

Teismai pripažino kaltais ir nuteisė 10 asmenų. P. Raslanui už akių skirta kalėti iki gyvos galvos. Penkiems asmenis skirtas įkalinimas pataisos namuose, trys nuo laisvės atėmimo atleisti dėl ligos, o vienas atleistas nuo bausmės, pritaikius švelnesnį įstatymą ir amnestiją.

REKLAMA

Keturi prokurorų apkaltinti asmenys teismų buvo išteisinti dėl jų kaltės įrodymų trūkumo.

Nesulaukę savo bylų nagrinėjimo teismuose pabaigos ir nuosprendžio priėmimo, mirė 5 asmenys.

Šiuo metu teismai nagrinėja 9 baudžiamąsias bylas, susijusias su karo nusikaltimais 12 asmenų atžvilgiu.

Kol kas paskutinis įkalinimo bausme už nusikaltimus žmogiškumui nuteistas Jurgis Navickas (79 m.). 2008 metais už talkininkavimą sovietų okupacinei valdžiai vykdant lietuvių genocidą ir už 5 partizanų nužudymą jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

REKLAMA

Buvęs KGB papulkininkis Vytautas Vasiliauskas (78 m.) ir buvusi agentė Martina Žukauskienė (78 m.) dar 2004 metais teismo buvo atleisti nuo bausmių už genocidą, bet nukentėjusiems įpareigoti atlyginti 150 000 litų žalos. Tai – pirmas atvejis, kai už sovietų represijų Lietuvoje metu padarytą žalą teismas nurodė atlyginti genocidą vykdžiusiems asmenims.

Giedrė POTELIŪNAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų