Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė klaida vadina Prancūzijos apsisprendimą dėl dviejų karo laivų „Mistral“ pardavimo Rusijai.
„Manau, kad tai yra klaida. (...) Aš tai daugiau vertinu politine prasme, ne tiek karine, nes, žinoma, pora laivų jėgų balanso šitame regione negali labai žymiai pakeisti. Bet tai yra precedentas, kada NATO, ES valstybė, parduoda puolamojo pobūdžio ginkluotę trečiosioms valstybėms ir valstybei, kurios demokratija nėra tokia, dėl kurios galėtume jaustis ramūs. Valstybėms aplink Rusiją tai nėra maloni žinia, tai tikrai nėra ta Kalėdų dovana, kokios norėtume sulaukti“, – sakė R. Juknevičienė pirmadienį.
Krašto apsaugos ministrė priminė, kad klausimai dėl „Mistral“ pardavimo buvo keliami nuo pat pradžių, vos tik buvo išgirsta apie galimą tokį sandorį, bet supratimo iš sąjungininkių buvo nedaug.
„Mes tą klausimą kėlėme dar pačioje pradžioje, kai išgirdome tokią informaciją, ir Prezidentė kalbėjosi su atvykusiu čia Prancūzijos ministru. Informacija buvo vienokia, ir ji skyrėsi nuo to, kokia yra dabar pateikta. Tiesa, aš neturiu oficialios informacijos, patvirtinančios, kokio lygio technologijos yra įdiegtos į šituos laivus.
Mes, Baltijos valstybių gynybos ministrai, kėlėme tą klausimą ES gynybos ministrų susitikime, NATO gynybos ministrų susitikimuose, turiu pripažinti, kad nebuvome labai jau turintys didelį palaikymą, buvome gana vieniši. Tiesa, kiek aš žinau, JAV gana aukšti pareigūnai kėlė šitą klausimą susitikimuose su Prancūzijos atitinkamo lygio pareigūnais“, – dėstė R. Juknevičienė.
Rusija ir Prancūzija susitarimą dėl „Mistral“ pasirašė Kūčių vakarą, gruodžio 24 dieną.
Apie milijonų dolerių vertės sandorį paskelbė Eliziejaus rūmai ir Kremlius. Tai pirmasis tokio masto Rusijos gynybos pirkinys užsienyje.
„Prezidentai D. Medvedevas ir N. Sarkozi sveikina tokį precedento neturintį bendradarbiavimą, kuris atneš naudos abiejų šalių pramonei ir užimtumui ir kuris simbolizuoja Prancūzijos ir Rusijos gebėjimą plėtoti plataus masto partnerystę įvairiose srityse, įskaitant gynybą ir saugumą“, – teigiama pranešime.
Anksčiau susirūpinimą dėl galimo Rusijos ir Prancūzijos sandorio buvo pareiškusios Gruzija, Lenkija ir Baltijos šalys.
ELTA primena, kad šių metų vasarį Prezidentė Dalia Grybauskaitė apie galimą karinio laivo „Mistral“ pardavimą kalbėjosi su Prancūzijos valstybės sekretoriumi Europos Sąjungos reikalams Pjeru Leliušu (Pierre Lellouche).
„Ministras konstatavo, kad jei tas laivas ir būtų parduodamas, jis būtų parduodamas be ginkluotės. Taigi tai iš esmės yra civilinis laivas, keltas“, – po susitikimo sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Premjeras Andrius Kubilius planus apie „Mistral“ įsigijimą pasitiko klausimu, kur Rusija mato priešų?
„Kai mes girdime, kad Rusija planuoja nusipirkti iš Prancūzijos sraigtasparnių nešėjus “Mistral„ ir kad vieną jų ketinama įkurdinti Baltijos regione, mums kyla paprastas klausimas: nuo ko Rusija ruošiasi ginkluotis? Kur šiame regione yra Rusijos priešų?“, – „RIA Novosti“ sakė A. Kubilius.
Dėl „Mistral“ pardavimo klausimus kėlė Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius, rodo „WikiLeaks“ medžiaga, kurią išplatino „Russkij reporter“.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė yra išsakiusi nuostabą dėl tokio sandorio ir žadėjo kelti tokį klausimą NATO viduje. Iki šiol precedento, kuomet NATO narė puolamojo pobūdžio ginkluotę parduotų ne Aljanso narei, nebuvo.
Jungtinės Valstijos buvo išsakiusios susirūpinimą Paryžiui dėl galimo karo laivo pardavimo Rusijai ir tokį poelgį pavadinusios „dviprasmišku signalu“ oficialiajai Maskvai ir sąjungininkėms Rytų Europoje, rašoma „WikiLeaks“ paviešintame dokumente.
„Mistral“ tipo laivai, kurie gali gabenti iki 16 sraigtasparnių ir dešimtis tankų, leistų Rusijai greitai dislokuoti savo pajėgas svetimoje žemėje.
