Prieš metus Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiuoju treneriu paskirtas Kęstutis Kemzūra net nesvajojo, kad 2010 metų pabaigoje jo žvaigždė ryškiausiomis spalvomis žibės Lietuvos padangėje. Kritikų iš anksto nurašytas 40-metis specialistas su rinktine Turkijoje vykusiame pasaulio krepšinio čempionate sukūrė nuostabų krepšinio spektaklį, kuriame netrūko dramatiškų viražų, vainikuotų įspūdingomis pergalėmis.
K. Kemzūros sukurtas „bronzinių“ Lietuvos krepšinio karių mitas neišblėso ir praėjus keliems mėnesiams. Įvairiuose metų pabaigoje rengiamuose rinkimuose K. Kemzūra buvo pripažintas ir metų žmogumi, ir geriausiu metų treneriu. Sėkmės šleifas krepšinio specialistą lydi ir darbo vietoje. Jo treniruojamas Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ krepšinio klubas Rusijos pirmenybėse metus užbaigs pirmoje vietoje. Krasnodaro krepšininkai po 7 turų iškovoję 5 pergales už savo nugarų paliko Rusijos krepšinio grandus – Maskvos CSKA, Maskvos srities „Chimki“ ir Kazanės „Uniks“ komandas. Europos „Iššūkio“ taurės turnyre K. Kemzūros auklėtiniai jau užsitikrino vietą grupės viršūnėje ir kelialapį į kitą etapą. Nors tai tik kelio pradžia, horizonte nenumaldomai šmėžuoja ir svarbiausias kitų metų įvykis – 2011 metų Europos krepšinio čempionatas, kuriame iš Lietuvos krepšininkų bus tikimasi nei daug, nei mažai – tik aukso medalių. Apie buvusių pergalių aidus, kasdienius darbus ir Lietuvos rinktinės laukiančius iššūkius K. Kemzūra kalbėjosi su „Sporto žmonėmis“.
Pripažinimas. Be abejonės, titulai ir apdovanojimai yra malonu. Tai pergalių ir nuveiktų darbų pripažinimas, bronzinio pasaulio čempionato atgarsiai. Metų žmogus ar metų krepšinio treneris – visais šiais titulais turiu pasidalyti su visa komanda, su žmonėmis, kurie padėjo pasiekti tokių rezultatų. Savo ruožtu tai įpareigoja – stengtis, dirbti ir siekti naujų pergalių. Aš niekada nedirbau puse jėgos, bet po praėjusio sezono žinau, kad lūkesčiai yra labai dideli. Pakilome į aukštą lygį ir jį reikės išlaikyti. Kita vertus, titulai skiriami už buvusius nuopelnus, o ateityje viskas gali pasikeisti. Stengsiuosi, kad taip nenutiktų.
Prisiminimai. Prieš kelias dienas lankėmės Maskvoje esančioje Lietuvos ambasadoje, ten mums buvo įteikti Lietuvos valstybės apdovanojimai už pergales pasaulio čempionate. Tada pasakiau, kad kasdieniai reikalai nugramzdino užmarštin tas krepšinio batalijas. Bet pergalių šleifas vis pasiveja, primena apie save ir kartu neleidžia pamiršti malonių akimirkų. Aišku, kai galutinis rezultatas geras, visi sunkumai pasimiršta, atmintyje išlieka tik geri dalykai. Pastebiu, kad mūsų pergalės šiek tiek idealizuojamos, nes iš tiesų ne viskas buvo taip gražu, buvo ir sunkių akimirkų, sudėtingų momentų.
Kelio pradžia. Man asmeniškai pati darbo Lietuvos nacionalinėje vyrų rinktinėje pradžia buvo labai sunki – gal net sunkiausia iš viso to, su kuo teko susidurti per savo karjerą. Nuo pirmos paskyrimo dienos patekau į skandalų sūkurį, buvo įvairių nuomonių – daugiausiai skeptiškų, netgi priešiškų. Suprantu, kad tuo metu Lietuvoje mane mažai kas žinojo, nedaug kas manimi tikėjo, tad ir vertinimai buvo atsargūs. Lengviau pasidarė, kai pradėjome ruoštis čempionatui, kai prasidėjo normalios treniruotės. Tada visas jėgas skiri tik darbui ir stengiesi kontroliuoti tai, ką gali ir privalai sužiūrėti.
Rinktinė. Kol kas rinktinės reikalams skyriau mažokai laiko. Pagrindinis dėmesys tenka klubui, kuris sezonui ruošėsi be manęs, tad reikėjo iš naujo įsigilinti į komandos reikalus. Dabar lyg ir įsivažiuojame, vis daugiau laiko lieka mintims apie Lietuvos rinktinę. Jau prasideda pradiniai planavimai, galvojimai apie būsimus darbus. Ir su kiekviena diena tos mintys bus atkaklesnės, rimtesnės.
Lūkesčiai. Net jei ir nebūtume iškovoję medalių pasaulio čempionate, lūkesčiai prieš Europos krepšinio čempionatą būtų labai dideli. Gal būtų daugiau kritikos, bet reikalavimų kartelė nebūtų nuleista. Natūralu, kad sėkmingas pasirodymas Turkijoje visuotinę reikalavimų kartelę pakėlė į aukščiausią lygį. Suprantu, kad visi lauks ir jau dabar laukia „auksinio“ pasirodymo. Planavimas, kryptingas ir tikslingas darbas, teisingi sprendimai pasirenkant sudėtį, taktiniai ir strateginiai sprendimai turėtų padėti atlaikyti tą milžinišką spaudimą. Mėginsime išsaugoti tą pačią dvasią ir nusiteikimą, kuris mus lydėjo prieš pasaulio pirmenybes. O sirgalių palaikymas Lietuvoje bus milžiniškas, tuo net neabejoju.
Sudėtis. Suprantu, kad Lietuvoje krepšinio ekspertų yra labai daug. Visi gali patarti, kuriuos žaidėjus reikėtų pasirinkti. Bet tik aš esu atsakingas už komandos žaidimą ir rezultatus. Taip jau buvo prieš pasaulio čempionatą, kai sulaukiau daug kritikos dėl savo pasirinkimo. Reikia pasakyti, kad kiekvieno krepšininko kandidatūra buvo išsamiai išnagrinėta, aptarta ir išdiskutuota su rinktinės trenerių štabo nariais. Tai nebuvo impulsyvūs, spontaniški sprendimai. Jau dabar pamažu konstruoju būsimos rinktinės viziją, šiek tiek pasikalbame su treneriais. Žaidėjus buvau palikęs ramybėje, tiek jiems, tiek man reikėjo atsigauti po vasaros, įsijausti į klubų reikalus. Svarbiausia, kad nesugadintume to, kas buvo, neprarastume turėtos komandinės dvasios ir prie jos pridėtume aukštesnės kokybės užtaisą.
Klubas. Dar per anksti daryti išvadas apie komandos perspektyvas ir jos pajėgumą. Rusijos čempionate mūsų dar laukia susitikimai su grandais – CSKA ir „Chimki“ ekipomis. Žaidėme su Kazanės „Uniks“ komanda ir labai apmaudžiai pralaimėjome, taigi kelios nesėkmės gali kardinaliai pakeisti komandos padėtį turnyro lentelėje. Taip, Europos „Iššūkio“ taurės turnyre mums sekasi gerai, džiugu, kad jau užsitikrinome kelialapį į kitą etapą. Subūrėme neblogą kolektyvą, gal mums dar trūksta savitarpio supratimo, bet stengiamės, gludiname komandinius ryšius, o su darbu ateina ir pergalės.
Tikslai. Prieš sezoną konkrečių uždavinių nebuvo, bet savaime suprantama, kad komandos vadovai nori, jog būtų geresni rezultatai. Pernai komanda Rusijos čempionate užėmė penktą vietą, manau, kad visiems norėtųsi žengti žingsnį aukštyn, patekti į ketvertuką. Pasvajojame ir apie aukštesnes vietas. Bet konkurencija labai didelė, stiprių varžovų netrūksta, koją gali pakišti ir taisyklė, kad Rusijos čempionate aikštėje būtų bent du Rusijos krepšininkai. Šiuo atžvilgiu mes šiek tiek nusileidžiame savo konkurentams.
Šventės. Tikiuosi, Kūčias ir Kalėdas sutiksiu Lietuvoje, su šeima ir artimaisiais. Planuoju savaitei sugrįžti į Lietuvą. Kaip ir daugumoje šeimų, mūsų tradicijos panašios. Kūčių vakarienei susirenkame pas mano tėvus – valgome vakarienę, laukiame Kalėdų Senelio, kuris mus tą vakarą aplanko. Pagal nusistovėjusią tradiciją dovanos šiaip sau nedalijamos. Kiekvienas turi kažką gražaus padeklamuoti, padainuoti ar kaip nors kitaip nusipelnyti dovanos. Viskas vyksta ramioje aplinkoje – pasišnekame, pabendraujame, pajuokaujame, pavalgome vakarienę. Kitą dieną aplankome žmonos tėvus, ten mūsų vėl laukia maistas. Tad, kaip įprasta Lietuvoje, per šias šventes daugiausiai laiko praleidžiame prie stalo. (Juokiasi.)
Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS
