Mūsų šalyje veikiantis vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank" nuo šiol į būsto paskolų palūkanų normų formulę įtraukė naują – Lietuvos rizikos – rodiklį. Bankininkai sako, kad daliai būsimų švedų banko klientų jis bus kaip išsigelbėjimo šiaudas. Anot ekonomikos ekspertų, formulės pakeitimas pirmiausia reikalingas turtingam bankui, kad tas dar labiau pasipinigautų.
Estai, latviai ir lietuviai – antrarūšiai?
Iki „Swedbank" naujovės visi bankai Baltijos šalyse, tarp jų ir jau minėtasis švedų, dirbo pagal aiškią, visam civilizuotam pasauliui gerai pažįstamą schemą. Užsukęs į banką būsto paskolos klientas būdavo supažindinamas su EURIBOR ar VILIBOR palūkanų normomis ir tos ar kitos finansų įstaigos taikomomis maržomis.
Tačiau nuo rudens „Swedbank" klientams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje taikoma pakeista kainodara būsto paskoloms. Be jau minėtų rodiklių, būsto paskolos kainoje puikuosis dar vienas – šalies rizikos.
Tiesa, patys „Swedbank" atstovai nori įteigti, kad naujovė padės būsto paskolas imantiems estams, latviams ir lietuviams. Šit „Swedbank" Finansų departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė aiškina, kad naujoji kainodara esą sumažins paskolų palūkanų svyravimą. „Šalies rizikos rodiklis leis amortizuoti staigius pokyčius ekonomikoje ir palūkanas didinti ar mažinti laipsniškai", – tvirtina švedų banko atstovė.
J.Gumuliauskienė neslepia, kad naująjį rodiklį sukūrė ir nustatinėja pats „Swedbank". „Šalies rizikos rodiklis priklauso nuo dviejų dalykų: pasaulio ekonomikos tendencijų ir tos šalies, kurioje veikia bankas, ekonomikos būklės, nes atsižvelgiama į tarptautinės reitingų agentūros „Moody's" skelbiamą šalies kreditingumo reitingą. Šalies rizikos rodiklis kinta atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi tokį pat kreditingumo reitingą turinčių šalių obligacijų pelningumas", – neprofesionaliam investuotojui sunkiai suprantamomis sąvokomis naujojo rodiklio nustatymo principus aiškino „Swedbank" atstovė.
Būdas pasipinigauti
J.Gumuliauskienės tvirtinimu, šalies rizikos rodiklis yra perskaičiuojamas kasdien imant pastarųjų metų kas šešis mėnesius išdėstytų verčių vidurkį. Tai reiškia, kad, ekonomikai ėmus smukti, šalies rizikos rodiklis dar bus skaičiuojamas pagal ūkio klestėjimo laikų riziką ir ims didėti pamažu. Bet ūkiui ūgtelėjus po krizės, kai rinkoje pinigai jau bus atpigę, pagal naują kainodarą gali tekti mokėti didesnes palūkanas, nes šalies rizikos rodiklis dar bus skaičiuojamas pagal ūkio nuosmukio periodo parametrus.
„Gudriai sugalvota. Gyventojai dažniausiai paskolas ima tuomet, kai ūkis pradeda stiebtis, – ir čia būsimos aukos pateks į banko gudriai paspęstas žabangas. Tai, mano nuomone, į gražią pakuotę įvyniotas būdas Švedijos bankui pasipinigauti, ne kitaip", – tvirtino D.Arlauskas.
Jo teigimu, prieš daugiau nei metus pasirašant Nacionalinį susitarimą į jį buvo įrašytas ir punktas, kviečiantis didinti bankų konkurencingumą. „Tačiau tas „Swedbank" žingsnis, kurio kitaip kaip tik „išsidirbinėjimu" Baltijos šalių piliečių atžvilgiu nepavadinčiau, rodo, kad joks konkurencingumas nebuvo padidintas. Stiprių bankų iš kitų šalių neatėjo, o turtingi Skandinavijos bankai ir toliau elgiasi taip, kaip jiems labiau patinka", – tvirtino LVKD vadovas.
Stebisi „Swedbank" elgesiu ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Jo nuomone, į būsto paskolos palūkanas įtraukti šalies rizikos rodiklį nėra tinkamas sprendimas. „Jei pats „Swedbank" skelbia tą rizikos rodiklį, yra labai keista. Viena vertus, šis bankas nėra organizacija, kuri galėtų tai daryti. Kita vertus, jis pats prisidėjo prie šalies rizikos augimo, o dabar dar imasi ją vertinti. „Swedbank" pats įvertina šalies riziką, kurią pats ir kuria. Tai netinkamas elgesys ir galimas interesų konfliktas", – įsitikinęs finansų analitikas.
Kuo klientui sunkiau – tuo bankui lengviau
Švedijos bankas parengė ir dar vieną nemalonią staigmeną savo būsimiems klientams. Jau kuris laikas jis siūlo savo naujiems klientams sutartis, kuriose numatyta galimybė kaitalioti būsto paskolos maržą. Daugumoje bankų, taip pat iki tam tik–ro laiko ir tame pačiame „Swedbank", tai buvo pastovus dydis iki kredito grąžinimo pabaigos. Jis galėjo būti keičiamas tiktai keičiant paskolos sutartį.
Kitiems klientams nustatytu dažnumu keisdavosi tiktai EURIBOR arba VILIBOR rodikliai. Pirmas jų priklauso nuo Europos centrinio banko sprendimų, antras, kai kurių finansų ekspertų nuomone, – nuo Lietuvoje veikiančių bankų susitarimų. O marža keisdavosi nebent klientui susitarus su banku.
Naujoji “Swedbank" kainodara leidžia keisti maržą visiškai neatsižvelgiant į kliento galimybes mokėti didesnes palūkanas. Bankas pasiliko teisę kartą per dvejus metus vienašališkai peržiūrėti maržą. Ji bus keliama ir tuomet, jei dėl kokių nors priežasčių sutriks kliento įmokų mokėjimas.
