Mokyklų aukso amžius – jau istorija. Pedagogines studijas baigusiam jaunimui teliks klausytis ne vieną dešimtmetį mokykloje skaičiuojančių kolegų pasakojimų apie turėtus didžiulius krūvius ir sočią pedagogo duoną. Mokinių mažėjimo tendencija mokytojus varo į neviltį – pastaruosius šešerius metus Panevėžys kasmet netenka vidutiniškai 1042 mokinių. Tiek užtektų vienai vidurinei. Dar prieš gerą dešimtmetį vargu ar kas būtų galėjęs patikėti, kad miesto mokykloje mokysis vos per 300 vaikų.
2008-aisiais net vienuolika iš 21-os perpildytos Panevėžio mokyklos darbavosi dvejomis pamainomis. Po pietų į suolus susėsdavo kone 4000 panevėžiečių. Pedagogus šimtais skaičiavusių švietimo įstaigų vadovai nerdavosi iš kailio bandydami prisikviesti dirbti mokytojus.
Tie patys direktoriai dabar laužo galvas, kaip pranešti pavaldiniams apie gresiantį atleidimą. Nuo 2007-ųjų kasmet Panevėžyje darbo netenka daugiau nei pusė šimto pedagogų.
Išvengusieji bedarbio duonos irgi pernelyg nedžiūgauja – dar praėjusiais mokslo metais per savaitę dirbdavę daugiau nei 30 val. šiemet tenkinasi vidutiniškai 25-iomis ir 500 litų ar net daugiau kritusiu atlyginimu.
Direktoriai neslepia: atleidimams pabaigos dar nematyti, o pasilikusiesiems mokyklose kitąmet ir darbo, ir pinigų dar mažės.
Metė gelbėjimosi ratą
Jau nuo rugsėjo Panevėžyje nebeliks nė vienos vidurinės mokyklos. Sovietmečiu sukurtus gigantus keičia naujas švietimo tinklas: šešios gimnazijos, keturiolika pagrindinių ir viena pradinė mokykla.
„Pertvarkos reikėjo, kad išlaikytume kiek įmanoma daugiau švietimo įstaigų ir pedagogų. Nors kasmet netenkame tiek vaikų, kiek užtektų vienai mokyklai, uždaryta vienintelė „Gabijos“ pagrindinė“, – „Sekundei“ teigė miesto Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis.
2004-aisiais, kai švietimo specialistai ėmėsi dėlioti bendrojo lavinimo mokyklų žemėlapį, jose mokėsi 20500 vaikų. Šiais mokslo metais į mokyklinius suolus susėdo 14 tūkst. Prognozuojama, kad rugsėjį Panevėžio mokyklos sulauks dar 1000 vaikų mažiau.
E.Kuchalskio nuomone, mažėjant besimokančiųjų nepavyks išvengti dar vienos švietimo įstaigoms skausmingos reorganizacijos: dešimtmečių virsmo aštuonmetėmis.
„Panevėžyje nėra tiek mokinių, kad 9–10 klasių vaikų užtektų ir pagrindinėms, ir gimnazijoms. Laikas turi keisti ir pačių gimnazijų požiūrį į mokinį. Gimnazija – švietimo įstaiga, teikianti vidurinį išsilavinimą, todėl ji turi būti prieinama ne tik gabiems moksleiviams. Jose turi užtekti vietų visiems, galvojantiems apie vidurinį ugdymą“, – įsitikinęs E.Kuchalskis.
Švietimo specialistai skaičiuoja, kad 2007-aisiais Panevėžyje gimė tiek vaikų, jog 2014–2015 m. į mokyklas pirmokų ateis tiek pat, kiek išeis abiturientų. Tačiau E.Kuchalskis pripažįsta tokias prognozes vertinantis gana atsargiai.
„Kaip apskaičiuoti, kiek per tą laiką panevėžiečių emigruos, persikels į kitą miestą?“ – pažymi švietimo skyriaus atstovas.
Iš elitinių – eilinės
Kad iš vidurinių dešimtmetėmis tapusioms mokykloms nebus lemta ilgai išsilaikyti, įsitikinęs Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų direktorių asociacijos vadovas, „Žemynos“ mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas.
„Vaikų į Panevėžį iš niekur neatsivešim. Švietimo tinklo pertvarka baigiama kitąmet, bet laikas vėl galvoti apie kiekvienos mokyklos perspektyvas. Dešimtmečių neturėtų likti, tik aštuonmetės: kai nebus vaikų, Savivaldybei teks finansuoti pustuščius pastatus“, – mano R.Grilauskas.
Pasak jo, baigėsi ir gimnazijų, kaip elitinių mokyklų, era. Mažėjant mokinių ir joms teks persiorientuoti į eilines švietimo įstaigas, duris atveriančias visiems.
Profesinio mokymo renesansas
Švietimo viceministro Vaido Bacio nuomone, mokyklų uždarymas – neišvengiamas laiko diktuojamas procesas.
„Kaip kažkada mokyklos buvo atidaromos, taip dabar uždaromos. Vertinant pastarųjų šimto metų istoriją, tai įprastas procesas. Natūralu, kad Panevėžio pirmųjų mikrorajonų gyventojai sensta ir mokyklų poreikis mažėja“, – teigė V.Bacys.
Švietimo tinklo pertvarkos lenktynėse apie būsimas aštuonmetes dar tik pradedantį kalbėti Panevėžį jau aplenkė dešimtmetes paaukoję Šiauliai. Tačiau, V.Bacio nuomone, švietimo įstaigų žemėlapį dėliojantys specialistai turėtų atkreipti dėmesį į profesines mokyklas, ateityje tapsiančias rimtomis konkurentėmis gimnazijoms.
„Dabar dažnai švietimo tinklą bandoma pertvarkyti nematant jame profesinio mokymo, kurio reikšmė ateityje tik didės“, – įsitikinęs viceministras.
Jo nuomone, mokyklų tik gabiems vaikams neturi likti ne vien dėl išaugusios konkurencijos. Švietimo įstaigoms atėjo laikas keisti požiūrį ir netgi gimnazijoms kurti grupes skirtingų poreikių mokiniams, nebūtinai orientuotiems į universitetines studijas.
„Lietuvoje kol kas sureikšmintas aukštasis mokslas, nors visi puikiai žinom, kad daugybė baigusiųjų universitetus nueina į darbo biržą. Ar ne geriau padėti tam vaikui susirasti savąjį kelią, kad jis jaustųsi gerai? Ar geras kirpėjas yra mažiau laimingas už blogą mokytoją? Lietuvoje kažkodėl sureikšminamas darbas ir pamirštamas asmeninis gyvenimas“, – keisti požiūrį ragina V.Bacys.
