Naujausiais visuomenės apklausų duomenimis, šiemet beveik pusė Lietuvos gyventojų Kalėdų dovanoms ketina išleisti iki 50 litų, tik 8,7 proc.– iki 300, 3,7 proc.– iki 400, 1,9 proc.– per 700 litų. Nuo prieš penkerius ar net prieš dešimt metų buvusių skaičių šiųmetiniai skiriasi po kelis ar net keliolika kartų. Dovanoms iki 50 litų šiemet skirs beveik tiek pat šalies gyventojų kaip ir 2000 metais. Deja, dėl pakilusių kainų šiais metais už tą pačią sumą jie nupirks kur kas mažiau.
Finansų ekspertai teigia, kad prieš šventes smarkiai (po 20–50 proc.) išauga daugelio prekių pardavimas, iššluojamos net nepaklausios ir užsigulėjusios prekės. Prognozuojama, kad ir šiais metais lietuvaičiai šventinėms dovanoms bei pramogoms išleis trečdalį savo mėnesio pajamų– triskart daugiau nei skiriama pramogoms kitais mėnesiais. Teigdami, kad daugumos lietuvių pajamos ir išlaidos yra lygios, ekspertai daro prielaidą, jog tai stipriai kerta per kišenę. Metų pabaigos šventėms iš Vakarų šalių mažiausiai išleidžia belgai– tik iki 18 proc. mėnesio atlygio. Amerikiečiai dosniausi. Jų piniginės patuštėja apie 57 proc. Britai kaip ir lietuviai šventėms skiria beveik 32 proc. savo mėnesio pajamų.
Neranda vietos?
Po švenčių dažnuose namuose po keliasdešimt ar kelis šimtus litų atsiėjusioms dovanoms nerandama vietos. Net vaikai su jomis nežaidžia. Namų apyvokos daiktai, interjero, aprangos detalės, kitos praktiniam naudojimui tinkančios dovanos išvežamos tėvams, išdalijamos kitiems giminaičiams, draugams, kaimynams. Likusios sugrūdamos atokiausiame užkampyje arba iškeliauja į šiukšlių dėžę. Kartais visos arba dalis nereikalingų dovanų sukasi ratu– yra perdovanojamos kitiems.
Pavyzdžiui, nelaimėlius „Bėdų turguje“ iš vargo, kitų negandų gelbstinti Edita Mildažytė dovanų gautas nereikalingas arba nepatikusias smulkmenas greitai perpakuoja ir išdovanoja užklydusiems svečiams, išdalija kitiems. Kodėl perpakuoja? „Todėl, kad kokiam bičiuliui nepadovanočiau su rašteliu: „Miela Edita, sveikinu su Kalėdomis“,– šypsojosi televizijos laidų vedėja. „Nei praktinės, nei estetinės vertės neturinčius blizgučius, menkniekius metame į šiukšlių dėžę. Taip pat kaip ir pačių kartais nusipirktus, bet nenaudojamus daiktus“,– atviravo ir Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.
Kaip neapsišauti
Menkaverčius, gavėjams nereikalingus daiktus dažniausiai įteikia tie, kurie skuba, negalvoja apie žmogų, kurį sveikins, ką jam geriausia dovanoti ir ką jis jaus, gavęs tą dovaną. Kiekvienas žmogus yra savaip išrankus, todėl tokią pat dovaną skirtingai vertina ir priima. Kaip nesuklysti renkant dovaną? „Jeigu galvotume apie žmogų, o ne kaip formaliai su juo atsiskaityti švenčių proga, problemų nekiltų.
Bandydami dirbtinai kurti santykius, pasiduodame pirkimo karštligei ir teikiame bet ką“,– kodėl sveikindami kartais įklimpstame į nesusipratimus, aiškino psichologas Gediminas Navaitis. Jis patarė nepamiršti, kad dovana yra tarsi simbolis ir gavusiojo gali būti suprasta kaip priekaištas arba užuomina. O tikėtis, kad įteiktą daiktą pamatysite matomiausioje dovanos gavėjo namų vietoje, anot psichologo, yra egoistiška. „Ta pati dovana vienam gali būti labai patraukli, o kitam– nei į tvorą, nei į mietą.
Ir kiekvienas sugalvoja, kaip jam geriau panaudoti gautą daiktą. Jei dovanotu mikroskopu kala vinis, vadinasi, jis jam praverčia kaip plaktukas“,– gudriai šypsojosi psichologas. „Kaip neapsišauti? Pažįstamų, artimesniųjų galima iš anksto diplomatiškai pasiteirauti, ko jie norėtų, kas jiems būtų naudinga ir malonu. Aš žinau, ko reikia, ko trūksta, kas praverstų artimiems žmonėms. Tą patį jie žino ir apie mane. Renkant ir perkant dovanas problemų, nesusipratimų kaip ir nekyla. Žinoma, dovanų pirkimo neatidedame paskutiniam momentui“,– kaip sukasi iš padėties, pasakojo meras A.Katinas. Dar jis pridūrė, kad toleruoja ir jau turi nemažą kolekciją dovanų, vienaip ar kitaip susijusių su jo pavarde.
Vertingiausios dovanos
Kalbant apie šventinius sveikinimus, neretai kaip į balą išmetamus pinigus, meras vertingiausiomis dovanomis vardijo ne dovanojamas materialines vertybes, o dvasinius dalykus. Anot A.Katino, menkaverčius blizgučius reikia keisti į dvasinį tobulėjimą teikiančias dovanas: koncertus, keliones. Ypač meras vertina akcijas, kuriose dalijamasi žmogiškumu– pamaitinami, sušildomi alkani ir sušalusieji, dėmesio, paguodos sulaukia giminių neturintys ar jų pamiršti ir apleisti vienišiai. „Žmogiškumas, nuoširdus bendravimas, dėmesys ir paguoda atstumtam, pamirštam, alkanam ir sušalusiam žmogui yra svarbesnė ir didesnė vertybė už bet kurį brangų, nors ir penkis tūkstančius litų kainuojantį šveicarišką laikrodį“,– kalbėjo meras. A.Katiną palaikė, jo išsakytoms mintims pritarė ir psichologas G.Navaitis.
„Galima ir reikėtų dovanoti neįkainojamus dalykus. Pavyzdžiui, gyvenimą– tapkite donoru. Jei manote, kad to per daug, padovanokite savo laiką– pažiūrėkite draugės, giminaičių ar kaimynų vaikus, kada jiems to reikia, arba skirkite daugiau dėmesio tėvams, kitiems artimiesiems“,– kalbėjo psichologas. Jis tikisi, kad kasmet mūsų gyvenimo bei vartojimo kultūra auga ir greitai beprasmių dovanų nei patys teiksime, nei jų gausime. Bet taip gal bus tik ateityje. Šiandien lietuvaičiai dar vadovaujasi posakiu dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
