Didžiojoje Britanijoje buvo suskaičiuota, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus išmetamo maisto kiekis vidutiniškai išauga 80 proc. Į šiukšlių dėžes iškeliauja 230 000 tonų maisto, kurio vertė – 275 mln. svarų.
„Maisto banko“ apklausos duomenimis, kone kasdien maisto išmeta apie 2 proc. Lietuvos gyventojų, kas keletą dienų – 13,5 proc., kartą per savaitę – 32 proc., kas dvi savaites – 23 proc. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kuo didesniame mieste žmogus gyvena, kuo daugiau uždirba ir kuo aukštesnis jo išsilavinimas, tuo daugiau maisto jis išmeta.
Nepaisant to, ką vaikystėje sakydavo mama, dažniausiai į šiukšlių kibirą keliauja pieno produktai ir duona, o tarp išmetamų daržovių populiariausios bulvės.
Kiek maisto lietuviai išmeta po didžiųjų metų švenčių, nėra suskaičiuota. Tačiau, prisiminę kalnus ant stalų liekančių mišrainių ir nesuvalgytų vyniotinių ar silkės, galime numanyti, kad susidaro tonos maisto, kuriam pirkti buvo išleista šimtai tūkstančių litų.
Viena vertus, mesti maistą į šiukšlių dėžę, kai šalyje penktadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, yra neatsakinga. Geriau jau tuos produktus skirti labdaros organizacijoms, kurios rūpinasi sunkiau gyvenančiais žmonėmis, ar pasidalyti su kaimynais.
Kita vertus, statistikos duomenimis, apie 40 proc. išlaidų Lietuvos gyventojai vidutiniškai skiria maistui. Prieš šventes, kai kiekvienas stengiasi pradžiuginti artimuosius ir save, ši išlaidų eilutė šeimos biudžete dar labiau padidėja. Ir didėja ji dažnai kažkurių kitų išlaidų sąskaita.
Tad ar verta bandyti veržtis diržus dar labiau vien tam, kad atsikėlę gruodžio 27-osios ar sausio 2-osios rytą verstume mišrainę į šiukšlių kibirą ir siektume tabletės skrandžio skausmams numalšinti?
