Susimąstyti verčiančioje prognozėje Europos politinės analizės centro analitikas Edwardas Lucasas iki 2020 metų skelbia akivaizdų Rusijos nuosmukį. Tuo tarpu Centrinė Europa, jo teigimu, sulauks pakilimo, o trys Baltijos šalys pralenks lėtas ir skolose įklimpusias Pietų Europos ekonomikas.
Kaip atrodys Centrinė Europa 2020 metais?
NATO bus silpnesnė. Karas Afganistane buvo didžiausias sąjungininkų išbandymas. Jei jie negali vykdyti misijų tolimose valstybėse, tai reiškia, kad tai neverta tų pinigų. NATO Europos narės neišlaikė šio išbandymo, kuris tapo dar didesne nesėkme nei Irako karas. Pastarojo karo nesėkme gali būti laikoma G. W. Busho pramuštgalviškumas ir Pentagono vadovo Donaldo Rumsfeldo nekompetentingumas.
Afganistanas buvo atskiras reikalas: Talibano režimo nuvertimui pritarė didžioji dalis Europos. Tiesą sakant, tai buvo Europos kairieji, kurie labiausiai reikalavo tarptautinio įsikišimo prieš pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus Afganistane. Šiuo atveju Europa neišlaiko šio išbandymo.
Europiečiai vėl tampa šaltakraujiški. Pataikaujantys patys sau, jie nori kitokių, dėkingesnių Jungtinių Valstijų ir kitokių karų: geriausiai, lengvų. Niekas dar nekalba apie NATO griūtį, tačiau ne taip blogai malonus nesirūpinimas.
2010 metais NATO atspindi santuoką, kurioje vyras ir žmona yra suplanavę skirtingas atostogas. Kitas žingsnis bus atskiri miegamieji ir sąskaitos bankuose. Iki 2020 metų jie susitiks tik prie pusryčių stalo, kad pasiginčytų dėl sąskaitų už butą. Jei NATO būstinė ir Aukščiausioji Europos sąjungininkų būstinė vis dar egzistuos 2020 metais, reikia laukti, kad ji bus sumažėjusi ir pigesnė. Tai pakenks nekilnojamojo turto rinkai kai kuriuose Briuselio priemiesčiuose ir asmeniniams kai kurių karinių biurokratų finansiniams planams.
NATO tuštėjimas nepanaikins JAV įsipareigojimų Europos saugumui, tačiau juos pakoreguos. Europa bandys išspręsti didžiąją dalį saugumo problemų savarankiškai. Didžiausia sėkmė laukia Vakarų Balkanuose. Iki 2020 metų beveik visos buvusios Jugoslavijos valstybės ir Albanija bus įstojusios į Europos Sąjungą (ES). Praėjus trisdešimčiai metų po pirmųjų šūvių Jugoslavijos karuose, Europos švelnioji galia triumfuos. JAV gali nesusilaukti padėkos, kurios ji yra verta, tačiau ji galės pareikšti apie sėkmingą misijos užbaigimą Vakarų Balkanuose. Turkija atsisakys savo ES troškimų, tačiau priims norvegiško stiliaus bendravimą. Didžiausias iššūkis ES 2020 metais bus iš naujo atkurti europietišką entuziazmą Turkijoje ir Ukrainoje. Gruzija taip pat belsis į ES duris, o esant geresniems gyvenimo standartams ir geresniam valdymui nei kai kuriose ES valstybėse bus sunku pasakyti ne.
Tarp likusių JAV įsipareigojimų Europoje pagrindiniu prioritetu išliks Šiaurinis ir Arkties regionai, o Norvegija bus pagrindinė JAV saugumo partnerė (galbūt net didesnė nei Kanada, kurios vokiškojo stiliaus valdymas gali palinkti į Rusijos pusę). Danija, Grenlandijos dėka, taip pat vaidins reikšmingą vaidmenį, kaip ir Didžioji Britanija (darant prielaidą, kad gynybos išlaidų mažinimas visiškai nepanaikins laivyno). Susitarimas dėl mineralų gavybos šiame regione bus pagrindinis klausimas: reikia laukti ne vienos konferencijos, tarptautinių bylų ir santykių atšalimo.
Nafta ir Izraelis užtikrins tai, kad JAV išlaikys savo buvimą Rytų Viduržemio ir Juodosios jūros regionuose. Tai reikš jūrų bazių išlaikymą draugiškoje, nors ir apatiškoje Italijoje ir greičiausiai kitur. Tokios valstybės kaip Azerbaidžanas ir Gruzija bus tolimesnio JAV dėmesio centre (nors konkurencija čia gali būti jau ne su Rusija, o su Kinija). Tačiau Europos energetikos rinka bus geros būklės. Technologiniai pokyčiai atpigins netradicinių angliavandenių formų eksploataciją. Rusijos rytų-vakarų dujų eksporto vamzdynų monopolis taps nuobodžiu istoriniu palikimu, o ne grėsme. Didžiausią nerimą kels ne Rusijos spaudimas, o jis silpnumas. Centrinės Azijos valstybėms vykdant tiesioginį eksportą į Vakarus ir Kiniją, Rusija susidurs su sunkumais dėl savo eksporto įsipareigojimų.
Iki 2020 metų Rusijos nuosmukis taps akivaizdus. Karinė modernizacija žlugs. Karinis industrinis kompleksas nesugebės pagaminti tiek ginklų ir platformų, kiek reikia Rusijai. Rusija įsigis dalį ginklų iš užsienio (tai pranašauja ir iš Prancūzijos užsakyti mistraliai). Tačiau jai neužteks pinigų nusipirkti viską, ko jai reikia. Šalies valiuta taip pat smuks dėl investicijų trūkumo į naftos ir dujų tyrinėjimus.
Praleidusi į priekį Braziliją, Indiją ir Kiniją, Rusija vos pajėgs neatsilikti nuo antraeilių kylančių ekonomikų, tokių kaip Nigerija ar Vietnamas. Ji taps vis labiau priklausoma nuo senkančio branduolinių ginklų arsenalo (tiek operacinio, tiek strateginio), kad atsvertų konvencinės kariuomenės trūkumus. Rusijos galimybė projektuoti savo galią už savo ribų bus silpna ir net visai neegzistuojanti.
Vis dėlto, Rusijos grėsmė jos kaimynėms vis dar išliks. JAV išlaikys savo saugumo įsipareigojimus Baltijos regione: Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija yra vienintelės NATO šalys, kurioms reikia saugotis Rusijos. Tačiau iki 2020 metų saugumas bus užtikrintas aukščiausių technologijų bepiločių lėktuvų, robotų karių, priešraketinės gynybos, elektroninių radijo signalų trukdžių ir gerai aprūpintos žvalgybos.
Europos saugumo architektūra vis dar išliks be tvarkos. Nauji planai nejudės iš vietos: senos organizacijos, tokios kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija neveiks. Didžiausia problema saugumo politikoje bus kova su terorizmu, kibernetinis saugumas ir nelegali imigracija, o ne karinių pajėgų dislokavimas priešiškose teritorijose. Anksčiau ar vėliau, Europa pabus iš savo postmodernios iliuzijos. Tačiau aš abejoju, ar tai nutiks iki 2020 metų.
ES vis dar išliks geriausia vieta gyventi pagal gyvenimo kokybę, sveikatos apsaugą, išsilavinimą ir infrastruktūros požiūriu. Tačiau šiaurinė Europos dalis bus geresnėse būklėse nei pietinė. Centrinės Europos valstybės ir trys Baltijos šalys aplenks lėtai atsigaunančias ir skolose skendinčias Portugalijos, Graikijos ir Ispanijos ekonomikas ir gretai vysis Italija. Šias šalis valdys žmonės, turintys blankius prisiminimus apie komunizmą arba visai jų neturintys. Jie reikalaus ir gaus tokias pat kokybiškas viešąsias paslaugas, kokias gauna kaimyninės valstybės. Visos jos bus įsivedusios eurą (kai kurios pietinės valstybės, tuo tarpu, greičiausiai bus jo atsisakiusios).
2020 metais Europa atrodys kitaip: labiau skirtinga, didesnis musulmonų skaičius tarp jaunų žmonių, tačiau tarp vyresnių žmonių dominuos baltieji ir pasaulietiškų pažiūrų žmonės. Tačiau tai bus Europos stiprybė, o ne silpnybė. Etniškai ir religiškai poliarizuoti kvartalai pradės nykti kai kuriuose Europos miestuose: ateityje jie taps panašesni į Londoną ir mažiau panašūs į Antverpeną. Didžiausia socialinė problema bus Rytai, o ne Vakarai – sparčiau augančio romų skaičiaus Bulgarijoje, Čekijos respublikoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje likimas.
