REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Penktadienį, gruodžio 3 d., Energetikos ministerijoje vykusiame susitikime su žurnalistais buvo oficialiai pranešta, kad konkursas dėl strateginio investuotojo statyti Visagino atominę elektrinę iš esmės žlugo. Apie tai informavo Energetikos viceministras Romas Švedas.

REKLAMA
REKLAMA

Iki lapkričio 10 d. buvo sulaukta dviejų įpareigojančių siūlymų dalyvauti paskelbtame konkurse, iš kurių vienas neatitiko konkurso sąlygų. Pasiūlymo, kurį pateikė Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp“ („Kepco“) esmė  – investuoti į projektą ir fiksuotos kainos sandorio sąlygomis iki 2020 metų pastatyti branduolinę jėgainę.

REKLAMA

Koncesijos konkurso komisija paprašė „Kepco“ pateikti patikslintą galutinį įpareigojantį pasiūlymą, tačiau po dviejų savaičių po pasiūlymo pateikimo „Kepco“ netikėtai pareiškė atsiimanti savo pasiūlymą. Siūlymas iki 2020 m. Lietuvoje pastatyti atominę elektrinę atitiko konkurso reikalavimus, tačiau bendrovė netikėtai atsiėmė savo paraišką ir pasitraukė iš derybų.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius kreipėsi į Pietų Korėjos prezidentą, prašydamas tarpininkauti ir paskatinti „Kepco“ bendradarbiauti su lietuviais, tačiau tai norimo rezultato nedavė.

REKLAMA
REKLAMA

Atsižvelgiant į konkurso metu jau padarytą pažangą, šiuo metu planuojama pradėti tiesiogines derybas su potencialiais investuotojais.

Energetikos ministerijai paskelbus, kad strateginio investuotojo konkursas baigėsi pasitraukus Korėjos bendrovei, A. Kubilius sakė: „Galima tik apgailestauti, kad finansiškai patrauklų, įpareigojantį pasiūlymą pateikusi Korėjos bendrovė „Kepco“ dėl mums nesuprantamų priežasčių staiga pasitraukė iš konkurso. Pagal koncesijų įstatymą tokia konkurso baigtis atveria kelią tiesioginių derybų procesui su visais galimais investuotojais tokiomis pat sąlygomis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Premjeras tvirtino, kad Lietuva toliau tęs visų šaliai strategiškai svarbių projektų bei bendrosios ES energetikos politikos įgyvendinimą statant regioninę branduolinę jėgainę ir jungtis į Lenkiją ir Švediją. Juolab kad vakar Briuselyje po susitikimo su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos energetikos ministrais EK energetikos komisaras Guentheris Oettingeris patvirtino, kad Europos Komisija ir visos keturios šalys vieningai remia regioninės branduolinės jėgainės ir elektros tiltų statybą ir kad pagrindinis ilgalaikis tikslas yra sinchroniškas Baltijos valstybių prijungimas prie Europos elektros tinklų.

REKLAMA

Taip pat ministras pirmininkas pažymėjo: „Suprasdami, kad svarbių energetinę priklausomybę mažinančių projektų įgyvendinimas sulaukia smarkaus pasipriešinimo iš tų, kuriems ligšiolinė padėtis yra ir palanki ir naudinga, savo tikslų sieksime dar glaudžiau bendradarbiaudami tiek su regioninėmis valstybėmis, tiek su ES institucijomis“.

Pasak premjero, energetikos planai ir regioninės branduolinės jėgainės projektas bus smulkiai aptariami Lenkijos ir Baltijos valstybių premjerų susitikime Varšuvoje sekmadienį.

Strateginis investuotojas gautų apie 51 proc. projekto akcijų, o elektrinė turėtų pradėti veikti 2018–2020 m.

Iki šių metų pabaigos paskelbus strateginį investuotoją būtų toliau tęsiamos derybos, jos turėtų baigtis 2011 m.

Anksčiau buvo žadėta galimą strateginį investuotoją paskelbti iki šių metų pabaigos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų