REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rūpestis, kaip apmokėti didžiules sąskaitas, kamuoja ir klebonus. Kaip ir jų parapijiečiai, Bažnyčios tarnai priversti suktis kaip išmanydami, kad parapija neliktų skolinga paslaugų teikėjams.

REKLAMA
REKLAMA

Šaltuoju metų laiku tikintieji žino: einant į bažnyčią geriau šilčiau apsirengti, mat visose parapijose stengiamasi kiek įmanoma taupyti ir šildymą įjungti tik kai nebeapsikenčiama. Aišku, jeigu šildymo sistema bažnyčioje yra.

REKLAMA

Didėjančios sąskaitos už šildymą, elektrą verčia taupyti ne vien gyventojus, bet ir Bažnyčios tarnus. Tiesa, redakcijos duomenimis, kol kas nė viena Panevėžio miesto ar rajono bažnyčia įsiskolinimų už šildymą ir elektrą neturi (tik viena rajono bažnyčia už suteiktas paslaugas moka pagal sudarytą grafiką), tačiau kaip bus po šios žiemos, nežinoma.

Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato parapijos klebonas Algirdas Dauknys patvirtino, kad kiekvienas jo kolega ieško savų problemos sprendimo būdų. O kaip jiems sekasi, priklauso ir nuo pačios parapijos – susitelkusi ji ar ne, ar supratinga. Be to, svarbi ir bažnyčios erdvė: pasak klebono, jeigu pastatas labai aukštas, apšildyti jo praktiškai neįmanoma.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau yra bažnyčių, kurios turi šildymo sistemų, jose išvedžioti radiatoriai. Tokiais atvejais, anot A. Dauknio, skaičiuojama, ar bus iš ko susimokėti už šią prabangą, ar galima apskritai sau leisti šildyti patalpas – skolas juk bet kokiu atveju teks susimokėti. „Miestų bažnyčios moka didžiulius pinigus už šildymą“, – net neabejoja jis.

Tačiau daugelyje Panevėžio rajono bažnyčių šildymo sistemos neįrengtos, tad tenka ieškoti kitokių kovos su šalčiais būdų. Pasak A. Dauknio, medinės bažnyčios labai greitai atšąla ir kokia temperatūra būna lauke, panaši ir patalpose. Kai kas tokiose bando šildyti tik zakristijas ir erdvę prie altoriaus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mūrinės bažnyčios atšąla ne taip greitai, bet ne taip greitai ir įšyla. Tokiose kunigai gali imtis šiokių tokių gudrybių šilumai išlaikyti, pavyzdžiui, stengtis kuo mažiau varstyti duris. Tik esą gaila, kad ne visi tikintieji susipranta tą patį daryti. „Atrodo tokia smulkmena – uždaryti duris, – stebėjosi Naujamiesčio klebonas. – Bet vis tiek palieka jas atviras. Kai daugiau tokių žmonių atsiranda, šiluma greitai išeina...“

Parapijiečių nešaldo

Naujamiestyje stovi mūrinė bažnyčia ir, kaip ir dauguma kaimo maldos namų, ji nėra šildoma. Po 2007 metais Šv. apaštalo Mato parapijos bažnyčioje kilusio gaisro šiuo metu baigiamas tvarkyti didysis kupolas virš vargonų – atlikus šį darbą, bažnyčioje bus dar šilčiau. Nors, pasak A. Dauknio, ir dabar tikintieji ilgai nešąla – paspaudus šaltukui, melstis susirenkama šiltoje parapijos salėje.

Tiesa, bent vienas Mišias vis tiek stengiamasi aukoti bažnyčioje. „Tokiais atvejais stengiamės atsisakyti pridėtinių pamaldų“, – patikino jos klebonas.

REKLAMA

A. Dauknio skaičiavimu, apie 10 procentų parapijos tikinčiųjų vis dėlto norėtų visada melstis bažnyčioje, tačiau jis nemanantis, kad žiemą racionalu būtų tą daryti.

„Aišku, anksčiau tikintieji šaltose bažnyčiose išbūdavo ir po dvi tris valandas, tačiau dabar žmonės trapesni, – gaili parapijiečių klebonas. – Be to, būti ilgai šaltyje negerai ir sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.“

Kainos – kaip tarybiniais laikais

Elektrą naujamiestiečiai taip pat stengiasi taupyti. „Zakristijonas elektrą naudoja optimaliai ir, pasibaigus Mišioms, pagrindinį apšvietimą išjungia“, – sako klebonas A. Dauknys ir čia pat priduria: kai bažnyčioje vis dar vyksta rimtas remontas, daug nesutaupysi.

REKLAMA

Be to, pastate įsukta apie 70 LED lempų, naudojančių vos 2,7 vato energijos. „Pakankamai šviesu ir kartu tvyro paslaptinga prieblanda“, – šypsodamasis pasakojo klebonas. Anot jo, ateityje, kad būtų šviesiau, reikės bažnyčioje įrengti ir daugiau lempų, tačiau tik taupančių energiją.

„Taupome visą laiką, – A. Dauknys patikino, kad tai daryti pradėta tik krizės laikotarpiu. – Tas pats buvo ir tarybiniais laikais: elektra ir tuo metu kainavo pasiutusius pinigus!“

Lėšų bažnyčios mokesčiams sumokėti klebonas neslėpė šiaip ne taip susirenkantis, tačiau kartu priminė, kad ne visi tikinčiųjų bažnyčiose suaukoti pinigai atitenka vien bažnyčiai. Mat pastaruoju metu atsirado ir daugiau tikslinių rinkliavų, poreikių, kai aukos renkamos ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, „Caritui“, ištikus nelaimei ar pan.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žiema neramina

Mieste bažnyčios šildomos, daugelyje jų įrengtas centrinis šildymas. Tad energijai vis brangstant susimokėti mokesčius tampa problematiška.

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas Petras Baniulis mano, kad šiemet bažnyčiai bus sunku susimokėti už šildymą: žmonės sunkiai gyvena ir neturi pinigų aukoti, tad stebuklo jis nesitiki. Be to, pasak dvasininko, visuomenėje gaji nuomonė, kad bažnyčios turtingai gyvena, turi daug pinigų ir joms nereikia aukoti. „Tačiau realiai taip nėra, o žmonių mąstymą pakeisti labai sunku, – kalbėjo klebonas. – Tiesa, praėjusiais metais, nors ir buvo labai šalta žiema, skolų išvengta – bažnyčiai buvo paaukota daugiau 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio. O šiemet jo labai kūdai gavome...“

REKLAMA

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pradėta šildyti tik prieš keletą dienų, kai kitaip jau nebebuvo įmanoma – virš vargonų užšalo.

„Nežinau, kaip bus, – atvirai dienraščiui sakė P. Baniulis, paklaustas, ar pavyks ir šiemet peržiemoti be skolų. – Sunku ką nors spėti, bet, kaip sakoma, gyviesiems kapų nėra.“

Dabar, klebono manymu, svarbiausia pergyventi sunkmetį. Už elektrą bažnyčiai taip pat tenka sumokėti ne litą ir ne du. Pastatas naktį apšviečiamas ir iš lauko, tačiau šias išlaidas sumoka miestas. P. Baniulis džiaugėsi, kad bent jau ši našta – ne ant jų pečių.

REKLAMA

Europinė parama dar nešildo

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas teigė žinantis, kad kai kuriose bažnyčiose šildyti pradėta tik dabar.

Vyskupo teigimu, Lietuvoje apskritai labai sudėtinga situacija, mat bažnyčios sunkiai gali pigiau šildytis ar apskritai šildytis: tokioms išlaidoms valstybė neskiria nė cento, o pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama bažnyčioms neleidžiama. Tad norint ką nors daryti, reikia patiems rasti pinigų. O štai kaimyninėje Lenkijoje, vyskupo J. Kaunecko žiniomis, bažnyčioms finansuojamas apie 70 procentų iš ES fondų geoterminis šildymas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato parapijos klebonas A. Dauknys mano, kad ateityje ir Lietuvoje turėtų atsirasti programa, pagal kurią būtų galima pretenduoti į europinę paramą. „Akivaizdu, kad ateityje reikės paieškoti atsinaujinančių energijos šaltinių“, – sakė jis.

Šią problemą, klebono manymu, iš dalies gal kiek išspręstų ir šildymas infraraudonaisiais spinduliais. Toks naudojamas didžiosiose Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos katedrose. Šiuo būdu šildoma ne visa erdvė, o tik daiktai. „Žmogus sušyla, jis jaučiasi komfortiškai, o erdvė – ne“, – aiškino A. Dauknys.

REKLAMA

Panevėžio krašto bažnyčiose kol kas vyrauja tradicinės šildymo sistemos: du Panevėžio miesto maldos namai – Šv. Trejybės bei Šv. apaštalų Petro ir Povilo, – taip pat Marijonų gatvėje esanti koplyčia šildomi centralizuotai, o Kristaus Karaliaus katedra – malkomis.

Padėjo didžiulė auka

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje maždaug prieš penkerius metus buvo įrengtas geoterminis šildymas. Šalyje tai buvo antroji bažnyčia, apsisprendusi įsirengti tokią šildymo sistemą (pionieriais šioje srityje buvo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia).

REKLAMA

Pasak parapijos klebono Algio Neverausko, kiek dabar bažnyčia sutaupanti šildymui, niekas dar neskaičiavo, tačiau nauda neabejojo. Mat kol nebuvo geoterminio šildymo, šilta būdavo tik klebonijoje, prijungtoje prie miesto tinklų. Dabar gi šildoma visa bažnyčia. „Atsikvėpėme, – paklaustas apie sąskaitas už komunalines paslaugas pasidžiaugė A. Neverauskas. – Bet svarbiausia, kad tikintieji gali šiltai melstis. Pasikeitė ir pats bažnyčios klimatas – čia mažiau drėgmės.“

Tiesa, moderniai šildymo sistemai įrengti prireikė didžiulių investicijų.

Pasak klebono A. Neverausko, juos labai parėmė Pasvalio rajono savivaldybė, tačiau bene viską nulėmė dosnus vieno žmogaus indėlis – paaukojo 50 tūkst. litų. „Be šios aukos nebūčiau išdrįsęs imtis tokių darbų. Man tai buvo kaip ženklas“, – prisipažino dvasininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Kartu teigė, kad į skolas už komunalines paslaugas Pasvalio bažnyčia dar nebuvo įklimpusi – bendruomenė supratinga. „Visi supranta, kad šildymas neateina iš oro“, – pasidžiaugė A. Neverauskas.

Parama kaip ir yra, bet..

Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė teigia, kad iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos bažnyčios gali būti kompleksiškai atnaujinamos pagal priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“.

Tokia parama pasinaudojusių bažnyčių šalyje yra, tačiau jos turėjo būti turistų traukos objektais – pavyzdžiui, kaip Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir Marijonų vienuolynas.

O štai kitaip pasinaudoti parama, skirta viešosios paskirties pastatų renovavimui, bažnyčios negali – jos neatitinka numatytų sąlygų. Pasak G. Balčytytės, mokyklų šiltinimo tikslas yra sumažinti šildymo sąnaudas, o bažnyčios kaip mokyklos neapšiltinsi. Pagal 2007–2013 metų kaimo plėtros plano finansuojamą vieną priemonę, religiniai objektai taip pat gali būti atnaujinami, tačiau ministrės patarėja teigė nežinanti, kokios sąlygos ten numatytos – šią priemonę kuruoja kita ministerija – Žemės ūkio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų