REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vietoj seno garažo priešais langus – trijų aukštų namas. Su tokiu vaizdu tenka taikytis sostinės senamiesčio gyventojams, nespėjusiems susiorientuoti, kada garažo rekonstrukcija virto gyvenamojo namo statybomis. Valdininkai šioje istorijoje nieko ypatinga neįžvelgia, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

REKLAMA
REKLAMA

Vieno sostinės senamiesčio daugiabučio gyventojai, kasryt pro langus grožėjęsi miesto parko panorama, dabar tegali matyti tik šalia stovinčio namo sienas.

REKLAMA

„Buvo vienaaukštis garažas ir truputį daugiau medžių. Ir staiga vieną rytą žiūrim, kad jau medį pjauna vieną. Tai tiktai keista, bet gal įstatymai mūsų tokie. Nes jeigu kyla ginčas, statybas reiktų nutraukti bent jau kuriam laikui, kol ginčas išsispręs. O dabar va taip, deja“, – sakė kaimyninio namo gyventojas Algirdas Linartas.

Gyventojų advokatas sako, kad šios statybos buvo pradėtos kaip 20 kvadratinių metrų garažo rekonstrukcija ir tik vėliau dokumentuose atsirado leidimas naujoms 300 kvadratinių metrų dvibučio gyvenamojo namo statyboms.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai jau kreipėmės į teismą, po to savivaldybėje leidimas buvo perrašytas iš rekonstrukcijos į naują statybą. Kai kurie dokumentai, kurių pagrindu dar leidimas išduotas, buvo tiesiog pataisyti korektoriumi ir klijais, vietoje žodžio „rekonstrukcija“ įrašant žodį „nauja statyba“, – aiškino gyventojų advokatas Nerijus Stukas.

Suabejoję statybų teisėtumu, kaimyninio namo gyventojai keletą kartų kreipėsi į teismą. Byla kol kas sustabdyta, mat laukiama ekspertizės išvadų, ar naujasis pastatas neužgožia šviesos kaimynams, tačiau pagrindo sustabdyti statybas įžvelgta nebuvo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujojo namo kaimynai taip pat kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, siekdami išsiaiškinti, ar galima taisyti jau pasirašytus dokumentus.

Savivaldybės atstovai sako, kad užsakovas gavo visus būtinus leidimus.

„Statyba galima tada, kai teisės aktai leidžia tai daryti. O vienas iš tų teisės aktų yra detalusis planas. Detalųjį planą jie turėjo. Detalus planas jiems leidžia įvairias statybos rūšis – ir rekonstrukciją, ir naują statybą, ir kapitalinį remontą. Ką tiktai nori“, – teigė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė.

REKLAMA

Pasak tarnautojos, pakeitimus dokumentuose daryta, nes per svarstymą užsakovas surinko visus būtinus leidimus naujai statybai, o daryti korekcijas dokumentuose įstatymai esą leidžia.

„Pagal statybos techninį reglamentą, statybos rūšys, sąvokos „rekonstrukcija“ ir „statyba“ darbų apimtimis, sprendiniais yra tokios panašios, kad tą ribą išvesti, ar yra rekonstrukcija, ar nauja statyba, yra labai sunku“, – aiškino A. Petrauskienė.

Vienintelis skirtumas tarp rekonstrukcijos ir naujos statybos, kurį pripažįsta ir savivaldybės darbuotojai, tai leidžiamas užstatymo plotas. Pagal įstatymus, jei naujo statinio plotas daugiau nei 10 proc. didesnis už senąjį, būtina gauti leidimą naujoms statyboms.

REKLAMA

Statybos inspekcijos atstovas sako, kad šių statybų istorija jam žinoma.

„Buvo pateikti užklausimai Vilniaus miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui ir iš jų gautas atsakymas, kad visi dokumentai priimti laikantis teisės aktų“, – tvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas ryšiams su visuomene Darius Babickas.

Inspekcijos atstovo teigimu, pernai iš tikrintų 42 statybos leidimų kone visi jie išduoti su pažeidimais. Net 12 iš jų apskritai negalėjo būti išduoti.

Lina LAURINAITYTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų