REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekologinė žemdirbystė šalyje plėtojama jau 20 metų. Tačiau kol kas didelio proveržio nėra. Iš pradžių tokių ūkių nuolat daugėjo, o pastaraisiais metais ėmė netgi mažėti.

REKLAMA
REKLAMA

Plėtra sustojo

Per nepriklausomybės laikotarpį sertifikuotų ekologinių ūkių nuosekliai daugėjo. Didžiausio šuolio sulaukėme Lietuvai tapus ES nare, kai šią žemės ūkio kryptį imta gausiai remti tiesioginėmis išmokomis. 2003 m. buvo registruoti 697 ekologiniai ūkiai, 2004 m. jų jau turėjome 1 178, o plotai atitinkamai išaugo nuo 8 780 ha iki 23,3 tūkst. ha. Tokių ūkių toliau daugėjo iki 2007-ųjų (registruoti 2 855), tačiau per pastaruosius trejus metus jų ėmė mažėti– dabar yra 2 658 sertifikuoti ekologiniai ūkiai.

REKLAMA

Antra vertus, pastebima likusiųjų stambėjimo tendencija – nuo 2007 m. bendras ekologinių ūkių plotas išaugo nuo 125,4 tūkst. ha iki 143,5 tūkst. ha.

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ prezidentė Vanda Žekonienė matydama šiuos procesus apgailestavo, kad tolstama nuo pradinio modelio– nedidelio ekologiškai ūkininkaujančios šeimos ūkio. „Esu įsitikinusi, kad geografinė Lietuvos padėtis ir žemių derlingumas palankiausias mišriam gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiui, kai laukai tręšiami gyvulių mėšlu, o ten auganti žolė grąžinama gyvuliui,– aiškino ji.– Pastaruoju metu patrauklesnis tampa stambus ekologinis augalininkystės ūkis, kurio užauginti javai išvežami į užsienį. Bet mes turime per mažai aukšto derlingumo žemių, todėl orientuotis vien į šią sritį yra rizikinga. Valstybė turėtų labiau skatinti ekologinę gyvulininkystę.“

REKLAMA
REKLAMA

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, beveik pusė visų ekologiškų pasėlių sudaro varpiniai augalai– 86 tūkst. ha. O ekologiškų daržovių (tarp jų ir bulvių) tėra apie 500 ha, uogynų– 4,3 tūkst. ha, sodų– 1,3 tūkst. ha.

Vien pinigų neužtenka

„Valstybė ekologinį ūkininkavimą skatina tik tiesioginėmis išmokomis,– įsitikinusi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vyriausioji specialistė ekologiniam žemės ūkiui ir agroaplinkosaugai Edita Karbauskienė.– Neužtenka gražių strateginių dokumentų, reikia ir realių žingsnių.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak E.Karbauskienės, galima būtų perimti gerą kitų šalių patirtį skatinant ekologinius ūkius ir jų produktų populiarinimą. „Ekologiški produktai galėtų būti paskelbti prioritetiniais darželiuose, mokyklose, ligoninėse, kariuomenėje,– aiškino ŽŪR vyriausioji specialistė.– Juk tiesioginės išmokos ekologiniams ūkiams yra mūsų visų ES piliečių lėšos, todėl galime pareikalauti daugiau galimybių gauti ekologiškų produktų.“ Suprantama, kad su dabartiniu ekologinių ūkių produkcijos kiekiu visų poreikių patenkinti būtų neįmanoma, todėl kai kuriose šalyse iš tradicinių ūkių produktai viešosioms įstaigoms perkami, kai pritrūksta ekologinių. „Kadangi ekologiniai produktai yra brangesni, jų kainą aprūpinant mokyklas, ligonines ir kitas įstaigas valstybė galėtų mažinti kompensacijoms“,– mano E.Karbauskienė.

REKLAMA

ŽŪR vyriausioji specialistė pasigenda ir didesnės perdirbamosios ekologiškos produkcijos įvairovės. „Neturime ekologiškų pieno produktų– kefyro, sūrelių, grietinės, varškės. Todėl nemažai superkamo ekologiško pieno patenka į bendrą katilą,– apgailestavo E.Karbauskeinė.– Reikėtų galvoti apie regioninių ekologiškų produktų perdirbimo įmonėlių steigimo skatinimą.“

Žada pokyčių

ŽŪM šiuo metu veikia darbo grupė, kuri įpareigota ieškoti būdų, kaip plėtoti ekologinę žemdirbystę. Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas pasakojo, kad žadama daugiau dėmesio skirti gyvulininkystės plėtrai. „Gaila, kad pietų regionuose nematyti besiganančių galvijų, avių, dirvonuoja nederlingos žemės, kurios galėtų būti ganyklomis,– kalbėjo viceministras.– Išsiuntėme prašymą ES Komisijai numatyti tiesiogines išmokas mėsinei galvijininkystei, svarstome galimybę padidinti išmokas už grūdinių kultūrų pasėlius, kai jie siejami su gyvulių auginimu ekologiniame ūkyje.“

REKLAMA

Pasak E.Raugalo, svarstoma idėja mažinti sertifikavimo įkainius už nedidelių kiekių ekologiškos produkcijos perdirbimą ūkiuose. „Taip pat norime įgyvendinti parodomųjų ekologinių ūkių idėją įvairiuose rajonuose,– kalbėjo jis.– Turime labai gerai besitvarkančių ūkininkų, tad jiems būtų galima suteikti specialų statusą, o kiti pas juos galėtų atvykti semtis patirties.“

Tyrimų bendrovės „Rait“ apklausos duomenimis, 7,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų perka ekologiškus produktus nuolat, 39,3 proc.– kartais, 15,4 proc.– yra pirkę vieną ar kelis kartus.

Visos ES vartotojai ekologiškiems maisto produktams skiria 2 proc. visų išlaidų maistui. Daugiau kaip 80 proc. ES pagamintų ekologiškų maisto produktų suvartojama Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Austrija pirmauja pagal ekologiškiems maisto produktams tenkančią rinkos dalį– jie užima apie 5 proc. visos maisto rinkos. Ekologinių ūkių plotai ES kasmet išsiplečia vidutiniškai 7,4 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų