Reketas, arba turto prievartavimas, nėra pats dažniausias nusikaltimas tarp nepilnamečių, tačiau stebina įžūlūs paaugliai ir jaunuoliai, nepaisantys už reketą gresiančios griežtos bausmės (iki 8 metų), ir baugina tai, jog reketuoti imasi net mergaitės.
Paauglė reketavo mažametes
Keturiolikmetė, vienos Panevėžio mokyklos devintokė, įtariama pernai žiemą pradėjusi reketuoti jaunesnę bendramokslę – versdavusi septintokę jai perduoti po 10, 20 ar 50 litų.
Pirminiais duomenimis, jokios rimtos priežasties „bausti“ jaunesnę moksleivę „baudomis“ nebuvo. Anot teisėsaugininkų, kiek mįslinga yra net kelis mėnesius (iki šių metų gegužės) tęsto nusikaltimo pradžia, o paskui „baudos“ buvo skiriamos ir didinamos vien už tai, kad reketininkės nurodymų neskubėta vykdyti.
Už tai, kad septintokė delsdavo mokėti reikalaujamus pinigus, devintokė grasindavo jai fiziniu smurtu ir net buvo užpuolusi, gąsdindavo baugiomis žinutėmis į mobilųjį telefoną.
Maža to, iš pradžių niekieno nesustabdyta įžūli reketininkė palaipsniui tobulėjo: vengdama įkliūti, ji siekė įtraukti į nusikaltimą bendrininkę – kitą mažametę moksleivę vertė paimti pinigus iš reketuojamos septintokės. Kai „pagalbininkė“ paprieštaravo, jaunoji turto prievartautoja baudė ir ją – vertė sumokėti 150 litų.
Paauglės nusikaltimai buvo sustabdyti tik įsikišus suaugusiesiems, kai reketuotas mergaites grasinta sumušti, išvežti į mišką arba pažeminti orumą.
Per metus – 20 tūkstančių
Anot reketo atvejus tiriančių pareigūnų, nesučiuptų reketininkų apetitas nuolat auga, todėl iš baimės tylinčios ir turto prievartautojų nurodymus nuolankiai vykdančios aukos patirti nuostoliai gali išaugti iki itin didelių pinigų sumų.
Taip nutiko Kretingoje – iš trylikamečio berniuko beveik per metus grasinimais buvo išgauta daugiau nei 20 000 litų, „nuskambėjo“ ir tėvų auksiniai papuošalai.
Reketininkų auka tapęs paauglys nusižiūrėtas dėl paties besaikio išlaidumo – jis kasdien turėdavo neįprastai daug pinigų, pirkdavo ne tik visokius menkniekius, bet ir brangius daiktus. Pavyzdžiui, sau ir draugui nupirko po motorolerį...
Turtingą moksleivį pavydžiai stebėdavę bendraamžiai sužinojo, kad jo tėvas sėkmingai uždarbiauja užsienyje, o uždirbtus pinigus parsiunčia namo. „Žvalgų“ informacija pasklido.
Reketuoti jaunąjį kretingiškį ėmėsi jo klasės draugo pusbrolis, nesimokantis toje mokykloje.
Iš pradžių po 100 litų trylikametis įtaigiam reketininkui atiduodavo savo valia. Vėliau įžūlus nusikaltėlis vaikui ėmė grasinti, kad susidorosiąs su juo, nužudysiąs jo tėvus. Išsigandęs berniukas atiduodavo nuo 100 iki kelių tūkstančių litų ir niekam nesiskundė – buvo įbaugintas niekam neprasitarti.
Reketuojamo vaiko motina iš karto pastebėjo, kad iš namų nuolat dingsta pinigų, tačiau sūnus jai nedetalizuodamas ramiai paaiškindavo, kad pinigus išleido savo reikmėms. Kartą paauglys pamelavo, kad nešėsi išsikeisti į litus nemažą sumą Norvegijos kronų ir pinigus pametė.
Tik tada, kai sūnus pradėjo praleidinėti pamokas ir suprastėjo jo pažymiai, o į namus užeidavo ir trylikamečio teiraudavosi gerokai vyresni paaugliai, motina pradėjo įtarti, kad kažkas vyksta. Ji, perskaičiavusi namuose laikomus pinigus, suprato, kad trūksta 20 600 litų. Be to, pastebėjo, jog pradingo vyro auksinis žiedas, auksinė apyrankė, pakabutis, auskarai. Tuomet kretingiškė kreipėsi į policiją, ir reketuotas sūnus netrukus prisipažino apie reketininko įžūlius reikalavimus.
Motina darytų savo teismą
Kretingiškės motinos išgyvenimai puikiai suprantami ir marijampolietei Audronei (40 m.). Jos sūnų Artūrą vienas keleriais metais vyresnis reketininkas nusižiūrėjo, kai Artūrui buvo vos 10 metų, ir reketuodamas terorizavo net penkerius metus, kol trūko reketuojamo paauglio, jau aštuntoko, kantrybė ir jis pats išsikvietė policiją net nesitaręs su mama.
Neseniai reketuotojas buvo nuteistas lygtine bausme, tačiau policijos pagalbos ieškojusį Artūrą jis grėsmingai perspėjo: „Sulauksi aštuoniolikos – išauš atpildo valanda ir tau“.
„Po viso to, ką teko išgyventi tuos visus metus ir laukiant teismo, dabar, jeigu sūnus vėl būtų reketuojamas, jau ieškočiau savų pagalbininkų – stiprių vyrų, galinčių greitai padaryti savo teismą įžūliam reketininkui – parazitui, kurio nepajėgia sustabdyti nei jo tėvai (beje, pasiturintys), nei pareigūnai, – „Akistatai“ sakė karingai nusiteikusi Audronė. – Neslėpsiu – tebegyvenu baimindamasi dėl sūnaus. Tas perspėjimas dėl jo 18 metų, manau, buvo grasinimas kerštauti, ateityje suvesti sąskaitas. Džiaugiuosi tik tuo, kad sūnus po šių įvykių tapo iškart brandesnis – noriu tikėti, kad jis daugiau nesileis skriaudžiamas ir nebetylės, jeigu reketininkas vėl atakuos“.
Audronės sūnus netoliese gyvenančio reketininko auka tapo, kai moteris buvo išvykusi dirbti į užsienį ir namo grįždavo kas kelis mėnesius. Grįžusi pastebėdavo, kad iš jos piniginės mįslingai pradingsta po 20, 50 ar net 100 litų.
Viskas išaiškėjo, kai Audronė susirado darbą Marijampolėje ir namie būdavo kasdien. Iš pradžių Audronė, paisydama sūnaus noro viską išspręsti be policijos, važiavo pas reketininko tėvus kalbėtis, tačiau šie, pažadėję sudrausminti savo sūnų, tik augino įžūlaus paauglio įtūžį – jis vėl reketuodavo Artūrą, užkabinėdavo kieme. „Kai sūnui galiausiai nusibodo būti pastumdėliu ir jis nebegalėjo laisvai prieiti prie mano pinigų, kad mokėtų „baudas“, jis pats išsikvietė policininkus ir ryžosi reketininko sulaikymo operacijai“, – pasakojo marijampolietė, guodžianti save, kad ši problema – jau praeitis.
Vilija Danilevičė, Marijampolės policijos pareigūnė, dirbanti su nepilnamečiais
Reketas tarp nepilnamečių nėra toks dažnas nusikaltimas kaip vagystės ar viešosios tvarkos pažeidimai (chuliganizmas), tačiau išlieka opi problema. Dažniausiai reketo griebiasi 15–17 metų paaugliai, bet buvę ir atvejų, kai turtą prievartavo trylikmečiai.
Pagal mūsų įstatymus bausmės už reketą numatytos 14 metų sulaukusiems ir vyresniems asmenims.
Iš savo darbo patirties galiu daryti išvadą, kad turto prievartavimu užsiima grubaus elgesio, įžūlūs, nusikalsti linkę paaugliai, įsivaizduojantys esantys viršesni, „kietesni“ už kitus – nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Jie aukų dažniausiai ieško tarp fiziškai silpnesnių vaikų ir tarp tų, kurie savo poreikiams iš tėvų gauna didesnes sumas. Gali būti, kad iš pradžių toks vaikas jaukinamas, net vadinamas draugu. Tokie apsimetėliai „draugai“ paprastai paprašo paskolinti pinigų arba leisti paskambinti iš savo mobiliojo telefono, tik grąžinti skolą ar atiduoti aparatą jie paprastai neskuba. Žada tai padaryti vėliau, o po dienos vėl reikalauja duoti pinigų ar kokį brangesnį daiktą. Savo tikslo siekiantys reketininkai aukoms grasina fiziniu susidorojimu, baugina.
Ramesnis vaikas, baimindamasis draugų būryje būti pavadintas silpnu, neretai bando pats atsikovoti savo daiktus, bet užsitraukia tik didesnę jaunųjų reketininkų nemalonę – pradeda augti „baudos“. Jos paprastai būna, kaip sako patys vaikai, „už orą“ – be jokios rimtos priežasties. Dažniausiai reketininkai yra iš to paties bendraujančiųjų rato, kuriame būna ir nusižiūrėta auka.
Vienintelis patarimas reketuojamam vaikui – iškart, nelaukiant „skolų“ auginimo ir nugalint baimę, kreiptis į suaugusį žmogų, kuriuo jis labiausiai pasitiki – tėvus, socialinį pedagogą, klasės vadovą, būrelio vadovą.
Irena ZUBRICKIENĖ
