Dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, dezodorantas, kūno pienelis, kremas, kvepalai, lūpų dažai, skutimosi priemonės, nagų lakas... Apskaičiuota, kad žmogus per dieną panaudoja apie 25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra daugybė įvairių cheminių priedų.
Kosmetikos, kaip ir maisto, pramonė, drąsiai vaišina mus chemikalų kokteiliais ir ramina: pavojingi priedai kosmetikoje naudojami itin mažais kiekiais. Specialistai kalba kitaip: kosmetikoje ir higienos priemonėse pilna kenksmingų priedų, galinčių sukelti alergijas, vėžį ir kitas ligas, apsigimimus.
Lūpdažiuose — grindų dažai
Daugiau negu mėnesį šiaulietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vaikščiojo į darbą paraudusiu, tarsi nuplikytu veidu. Veidas paraudo staiga, vėliau ėmė pleiskanoti, niežėti ir luptis. Išsigandusi moteris spėliojo: gal oda sužvarbo nuo vėjo, gal išsausėjo nuo centrinio šildymo, gal dar galai žino nuo ko?
Kremas, kurį naudojo, nepadėjo, atvirkščiai, kuo daugiau jo tepė, tuo buvo blogiau. Bandė tepti zuikio taukų, šaltalankio aliejaus — niekas negelbėjo.
„Niežulys buvo toks, kad norėdavau draskytis. Oda luposi, skaudėjo, nebežinojau, ko griebtis“, — pasakojo moteris.
Apsilankius pas gydytoją, paaiškėjo, kad alergiją sukėlė brangus kremas.
Panašių istorijų Sigita Lukošaitienė, šiaulietė dermatovenerologė, galėtų papasakoti ne vieną.
Gydytojos teigimu, kiekvieno žmogaus reakcija į kosmetikos produktuose esančias medžiagas yra individuali, tačiau kai kurios iš jų gali sukelti nemalonias odos reakcijas, uždegimus ir alergijas.
Jos pacientės neretai skundžiasi uždegimais, kuriuos sukelia dekoratyvinė kosmetika — vokų šešėliai arba tušas. Vokai parausta, patinsta, paburksta, niežti, mat akių tuše, pieštukuose yra metalų druskų: nikelio, chromo, sidabro. Ypač daug chemijos priedų, pabrėžė medikė, turi vandeniui atsparus tušas.
Renkantis kosmetikos produktą, gydytoja patartų nesižavėti itin maloniu jo kvapu arba gražia spalva. „Jeigu kremas labai skaniai kvepia, vadinasi, jame yra nemažai sintetinių kvapų ir sintetinių dažiklių, — įspėjo pašnekovė. — Pavyzdžiui, lūpų dažuose yra anilininių dažų, kurie naudojami dažuose, skirtuose grindims ir sienoms dažyti. Ir kuo lūpų dažų spalva ryškesnė, intensyvesnė, tuo cheminio dažo yra daugiau, burokėlių sulčių tikrai niekas neįpila...“
Sąrašas kenkėjų — ilgas
Į šampūnus dedama putojanti medžiaga sodiumlaurilsulfite, etiketėse žymima raidėmis SLS, naudojama įvairiuose buitiniuose valikliuose.
Kitas dažnai kosmetikoje naudojamas priedas yra parabenas arba į mineralinę pudrą dėl blizgesio dedamas sintetinis mineralas bismutooksichloridas. Gydytojos patirtis rodo, kad šie priedai gali sukelti spuogus, inkštirus, nes užkemša poras, gali išsiplėsti veido kapiliarai.
Vietoje dezodorantų S. Lukošaitienė patartų naudoti mineralinį akmenuką, kuris taip pat sugeria prakaito kvapą, bet neužklijuoja prakaito liaukų. O kad per dieną nuodingų chemikalų neperdozuotum, patartina rinktis vieno gamintojo kosmetikos priemones.
Medikė įspėjo: reikia žinoti, kokiai medžiagai esi alergiškas ir išmokti skaityti gaminio etiketę. Pirmoje produktų sudėties eilutėje nurodomos tos medžiagos, kurių koncentracija produkte yra didžiausia.
Vyksta eksperimentai
„Baubas nėra toks didelis, kaip gali atrodyti. Tačiau nenoriu ir sakyti, kad viskas yra labai nekalta“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Ričardas Norkus, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas, atsakingas už kosmetikos gaminių saugą ir reglamentavimą.
R. Norkaus teigimu, kosmetikos priedų reglamentavimą vykdo Europos Sąjunga, o kosmetikos direktyva nuo 1978 metų keista apie 70 kartų. Keičiama, nes nuolat atsiranda naujų mokslinių duomenų, kai viena leista naudoti medžiaga įvertinama kaip labai pavojinga ir yra įtraukiama į draudžiamų medžiagų sąrašą.
„Pavojingų cheminių priedų į kosmetikos produktus dedama labai mažai. Gali būti, jog produkto sudėtyje esančios medžiagos neutralizuoja vienos kitų neigiamą poveikį, — tikino R. Norkus. — Kitas dalykas: neigiamo chemikalų poveikio pasireiškimas priklauso ir nuo sąlyčio arba kontakto su kosmetikos medžiaga trukmės. Pavyzdžiui, šampūno arba skutimosi putų sąlytis yra trumpas, jie panaudojami ir tuojau pašalinami. Tuo tarpu kremo sąlytis su oda yra ilgas.“
Dalis vartotojų šiuo metu gręžiasi į natūralią kosmetiką, bet, anot R. Norkaus, gali būti, jog už didelius pinigus perka katę maiše.
„Kodėl taip sakau? Natūralioje, ekologiškoje kosmetikoje privalo būti ne mažiau kaip 70 procentų natūralių medžiagų. Bet kas paneigs, kad tose natūraliose medžiagose nėra sunkiųjų metalų? Natūrali kosmetika, atseit, yra be konservantų, bet jos galiojimo laikas nurodomas iki vienerių metų. Taigi ar saugodamiesi konservantų mes negausime mikrobiologiškai nesaugaus gaminio?“ — R. Norkaus teigimu, ekspertų išvados sako, jog didžioji dalis natūralios ar ekologiškos kosmetikos su ekologija ir natūralumu turi mažai ką bendro.
Gaminiuose yra draudžiamų medžiagų
Viktorija Belousovaitė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė, paprašyta išvardyti, kokių medžiagų kosmetikoje reikėtų saugotis, pateikė šokiruojančių duomenų.
Pavyzdžiui, kai kurios sintetinės medžiagos, draudžiamos kosmetikos gamyboje, vis dėlto yra naudojamos.
Kita medžiagų grupė — ribojamos cheminės medžiagos (konservantai, dažikliai ir kita). Apie jų neigiamą poveikį sveikatai yra daug mokslinių duomenų, tačiau šios medžiagos kosmetikos gaminių gamyboje yra leidžiamos, apribojant jų naudojamą kiekį, o jų galima rasti net 80 procentų kosmetikos gaminių. Pasitaiko atvejų, kad gaminant kosmetikos gaminius, leidžiamos kai kurių cheminių medžiagų koncentracijos yra viršijamos.
Didžiausią dalį kosmetikos gaminių sudėties sudaro kitos cheminės medžiagos, kurių kiekiai nėra ribojami.
„Tai, kad šios medžiagos nėra ribojamos ar draudžiamos, dar nereiškia, kad yra natūralios ar naudingos mūsų organizmui. Dažnai neribojamos medžiagos yra pigesni sintetiniai naftos produktai, — teigė V. Belousovaitė. — Pavyzdžiui, į šampūnų sudėtį, siekiant didesnio priemonių putojimo, dedama sintetinių medžiagų — alkylbenzeno sulfonatų, vadinamųjų detergentų, pavyzdžiui, Ammonium Lauryl sulfate, Sodium Laureth Sulfate, kurios vertinamos prieštaringai. Šių medžiagų kiekis kosmetikos gaminių gamyboje neribojamas.“
Putojantys gaminiai gali turėti sudėtyje pavojingų tarpinių produktų, kurie dažniausiai dalyvauja cheminėse reakcijose. Vienas jų įvardijamas kaip kancerogenas — 1,4 dioksanas, kuris taip pat vadinamas genotoksišku, galinčiu sukelti apsigimimus, neurotoksišku, toksišku inkstams ir kvėpavimo sistemai.
Kitas kancerogenu vadinamas ingredientas — formaldehidas, kuris jautriai odai, ypač vaikų, gali sukelti bėrimus. JAV mokslininkų 2007 metų ir 2009 metų atliktais ir plačiai publikuotais kosmetikos gaminių tyrimų duomenimis, net 46-iuose iš 100 tirtų natūralius teiginius deklaruojančių gaminių, skirtų vaikams ir gaminamų žinomų kompanijų, sudėtyje buvo rastos šios medžiagos. Ant gaminio pakuotės nurodytoje sudėtyje jie net nebuvo paminėti.
Viena draudžiamų medžiagų šampūnuose, kūno šveitikliuose, dušo želėse, taip pat ir nenuplaunamuose gaminiuose: kremuose, dezodorantuose ir kitose — yra konservanto metildibromo glutaronitrilo, kuris nuplaunamuose gaminiuose buvo uždraustas 2008 metais, nenuplaunamuose — dar anksčiau. V. Belousovaitė įspėjo, jog rinkoje dar pasitaiko gaminių, turinčių šią medžiagą.
citata: Lūpų dažuose yra anilininių dažų, kurie naudojami dažuose grindims ir sienoms dažyti. Burokėlių sulčių tikrai niekas neįpila...„
BŪTINA ŽINOTI
Viktorija Belousovaitė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė, pateikė informacijos, kokių medžiagų kosmetikos gaminiuose reikėtų vengti:
* Nagų lakas
Renkantis nagų laką vertėtų atkreipti dėmesį į tris medžiagas: dibutilftalatą, kuris yra draudžiamas kosmetikos gaminiuose, formaldehidą ir tolueną, kurios nėra draudžiamos medžiagos, bet jų kiekis ribojamas.
Dibutilftalatas pripažintas karcinogenu. Manoma, kad jos įkvėpus, gali pasireikšti nuovargis, galvos skausmas, gali dirginti akis, nosį ir gerklę. Toluenas taip pat pripažintas toksišku. Minėtų ingredientų turėtų vengti besilaukiančios moterys ir žindyvės. Formaldehidas nagų lake veikia kaip kietiklis ir apsauga nuo lako lupimosi. Jis yra įvardijamas kaip karcinogenas, kuris taip pat gali sukelti akių, nosies ir gerklės dirginimą. Yra tokių nagų lakų, kuriuose aptinkami visi trys minėti ingredientai.
* Lūpų dažai, kremai, prausikliai
Europoje 2007 metų spalio mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, net 60 procentų tirtų 33 žinomų gamintojų kosmetikos gaminių mėginių buvo rasta švino.
Lūpų dažuose, vazelinuose dažnai naudojama cheminė medžiaga — petrolatas, paprastai gaunama iš sintetinių naftos produktų. Tokios kilmės petrolatas gali išdžiovinti ir pažeisti gilesnius odos sluoksnius. Petrolatas taip pat įeina į veido ir kūno kremų, prausiklių ir kitų kosmetikos gaminių sudėtį.
* Plaukų dažai
Plaukų dažuose naudojami fenilendiaminai gali sukelti stiprią alerginę reakciją, odos dermatitą, gali būti toksiški organams, silpninti imunitetą. Dažniausia reakcija į netikusius plaukų dažus — alergija, kuri gali pasireikšti galvos srities, kaklo, veido paraudimu, niežėjimu ar patinimu.
* Kvepalai ir kvapiosios medžiagos
Kvapą dažnai sudaro šimtai sintetinių junginių, kurie žinomi tik gamintojui, o etiketėje jie sutalpinami po žodžiais „Parfume“, “Fragrance“. Kvapiosios medžiagos laikomos vienu iš penkių geriausiai žinomų alergenų, jos taip pat gali sukelti astmą. Kitas pavojus — kvapo sudėtyje esantys ftalatai. Europoje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau kaip 70 procentų tiriamų kompanijų gaminiuose buvo rasta ftalatų, nors kosmetikos gaminių etiketės ingredientų sąraše jie nebuvo nurodyti. Taip pat aštuonių populiarių gamintojų kvepaluose nustatyta draudžiama medžiaga dietilheksil ftalatas.
JAV mokslininkai identifikavo kai kurias kvapo sudedamąsias dalis kaip neurotoksinus, tačiau tolimesni tyrimai nebuvo atliekami ir kompetetingos institucijos nesiėmė iniciatyvos, kad kvapo ingredientai būtų įtraukti į ingredientų sąrašą ir nurodyti etiketėje.
* Soliariumų ir savaiminio įdegio kremai
Deginantis soliariume, naudojamos priemonės, skatinančios įdegį. Kartais yra klaidingai manoma, kad deginimuisi soliariume naudojami kosmetikos gaminiai saugo odą. Ženklinant soliariumo kosmetikos gaminius, etiketėje nurodoma, kad jie neapsaugo nuo nudegimų, greitesnio odos senėjimo, odos vėžio, kuriuos gali sukelti ultravioletiniai spinduliai spinduliai.
Soliarumų kremuose bei savaiminio įdegio kremuose dažnai naudojami kosmetiniai dažai, vadinami bronzantai, kurie tamsina odos spalvą bei skatina melanino sintezę. Vienas dažniausiai naudojamų kosmetinių dažų — dihidroksiacetonas (DHA) — medžiaga, kuri reaguodama su odos paviršiuje esančiomis aminorūgštimis, suteikia jai tamsią spalvą.
Kosmetikos gaminių su DHA nerekomenduojama naudoti apie akis, reikia stengtis, kad jų nepatektų ant lūpų ir kitų gleivinių. Tai ypač sunku pasiekti, kai kūnas nupurškiamas kosmetiniais dažais.
Apibendrindama V. Belousovaitė pažymėjo, kad pramonėje labiau paplitusiais agresyvesniais sintetiniais konservantais laikomi parabenai, trietanolaminas, fenoksietanolis, imidazolidinyl-, diazolidinyl urea, metilisotiazolinonas.
Sigita STONKIENĖ
