REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Balsas.lt  vaizdo konferencijoje apsilankęs Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys teigė, kad šiuo metu situacija darbo rinkoje gerėja, tačiau žymesnių pokyčių galima tikėtis ne anksčiau 2012 m.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiais metais neabejotinai turėsime per paskutinį dešimtmetį aukščiausius įdarbinimo rodiklius.  Vien rugsėjo mėnesį įdarbinome tiek žmonių, kiek įdarbinome per 2008-2009 m.,“ - tvirtino A. Šlekys.

REKLAMA

Jo teigimu, paskutiniai darbo biržos duomenys rodo, kad darbo šiuo metu ieško 303, 7 tūkst. žmonių, tačiau lyginant su aukščiausiu šiemet užfiksuotu bedarbių skaičiumi (330 tūkst.), darbą pavyko susirasti per  20 tūkst. žmonių.

„Mūsų aptarnavimo metodas parodė, kad kas dešimtas užsiregistravęs darbo biržoje (t.y. 22 proc.) nesiekia darbo, nenori dalyvauti užimtumo programose, kad galėtų stiprinti savo galimybes sugrįžti į darbo rinką. Todėl mes manome, kad apie 100 tūkst. yra nerealių bedarbių, kuriems svarbu tik būti registruotiems“, - sakė Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas pabrėžė, kad pasyvūs pašalpų gavėjai yra vienas didžiausių darbo biržos galvos skausmų, tačiau šią problemą siekiama spręsti ne tik teikiant pasiūlymus eiti dirbti viešuosius darbus ar siūlant darbo biržos persikvalifikavimo kursus, bet ir svarstant galimybę atskirti darbo biržos bei socialinių pašalpų mokėjimo sferas. Apie tai plačiau interviu.

Kai tarėmės dėl interviu, Jūsų atstovė spaudai minėjo, kad pastarąsias savaites Lietuvos darbo biržoje vyko reorganizacija. Gal galite plačiau papasakoti, kokie esminiai pokyčiai įvyko?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visos Darbo biržos pertvarka ir reorganizacija buvo pradėta gegužę ir baigėsi spalį. Buvo atliktas projektas, kuriame dalyvavo švedų danų ekspertai, traktavę, kad Lietuvoje nėra efektyviai sukurta užimtumo politikos ir įgyvendinimo institucijų sistema. Iki spalio pirmos dienos Lietuvoje mes turėjome 46 teritorines darbo biržas, kurios turėjo juridinį statusą, finansinius, personalo skyrius. Kiekviena teritorinė darbo birža, nepriklausomai nuo jos dydžio,  aptarnavo klientus.

Nuo šių metų spalio pradžios turime tik 10 teritorinių darbo biržų, kurios turi padalinius ir vykdo klientų aptarnavimo funkcijas. Likusių 36 teritorinės darbo biržos nebeturi bendrųjų skyrių. Įvykus šiai pertvarkai, mes tikimės, kad sustiprės paslaugų efektyvumas, nes buvo panaikinti 39 direktorių pavaduotojų etatai, 72 skyrių vedėjų etatai. Buvo didelė armija valdininkų, kurie nedirbo tiesiogiai su bedarbiais.

REKLAMA

Šia pertvarka ir siekėme, kad 10 padalinių vykdytų administravimo funkciją, o kiti -  klientų aptarnavimo funkcijas. Šiuo metu iš 1350 etatų, kurie yra patvirtinti Vyriausybės,(tai yra 84 mažiau nei mes turėjome iki pertvarkos), 1000 jų dirba tiesiogiai su bedarbiais.

Tai anksčiau, kaip suprantu, buvo daug darbuotojų, bet nebuvo tokio efektyvumo, kokio tikėjotės?

Taip. Kaip aš ir minėjau, buvo armija administracines funkcijas vykdančių darbuotojų, kurie nedirbo su žmogumi. Molėtų darbo biržos struktūra niekuo nesiskyrė nuo Panevėžio darbo biržos struktūros, nors visiškai aišku, kad tai skirtingos apimtys, skirtingi savivaldybių dydžiai. Reorganizacijos klausimas buvo jau keliamas keletą metų ir šiemet įvykdytas.

REKLAMA

Žiniasklaidoje gana dramatiškai piešiama bedarbystės situacija Lietuvoje. Kaip jūs ją regite ir vertinate?

Mes įdėmiai sekame darbo rinkos situaciją, kiekvieną savaitę teikiame informaciją visuomenei ir žiniasklaidai apie pokyčius darbo rinkoje. Paskutiniais duomenimis, yra įregistruota 303, 7 tūkst. bedarbių ir šis skaičius nuo liepos mėnesio nuolat mažėja. Per vasarą jis mažėjo 0,3 proc. per mėnesį, spalį – 0.1 proc., tačiau mažėjimo tendencija išlieka. Vieni traktuoja, kad tai susiję su mūsų drastiškais veiksmais, sugriežtinta registracijos tvarka, kuri tarsi dirbtinai išbraukė bedarbius, tačiau aš su tuo nesutikčiau. Šiais metais vien rugsėjo mėnesį įdarbinome tiek žmonių, kiek įdarbinome 2008-2009 m. per visus metus ir tie įdarbinimo tempai lieka aukšti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiais metais neabejotinai turėsime per paskutinį dešimtmetį aukščiausius įdarbinimo rodiklius. Kita vertus,  šiemet mes įgyvendiname kaip niekada daug įvairių projektų, remiamų Europos Sąjungos socialinio fondo. Yra girdima kalbų, kad profesinis mokymas bedarbiams yra neefektyvus, kad tik labai nedidelė dalis jų įsidarbina, mes tą situaciją žinome ir atitinkamai reagavome. Jeigu 2007 m. į mokymus buvo nukreipti 27 tūkst. bedarbių, tai šiais metais tik 6 tūkst. Mes matome, kad didelio poreikio nėra ir drastiškai sumažinome šias apimtis, tuos pinigus skyrėme įdarbinimui remti.

REKLAMA

Jūs kalbate, kad nedarbas mažėja, kad vis daugiau žmonių įsidarbina, dėl ko mažėja šis skaičius?

Užregistruotų darbo vietų yra daugiau nei pernai. Ekonomika pamažu atsigauna, aišku drastiško mažėjimo nėra, nes mažėja, kaip jau ir sakiau 0,3, 0,1 proc., tai nėra dideli skaičiai. Daugiausiai bedarbių šiais metais turėjome - beveik 330 tūkst, o kaip matote dabar jų sumažėję iki 303-304 tūkst. Sekame ekonomikos, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, jis yra nedidelis Lietuvoje ir darbo rinka paprastai atsilikdama reaguoja. Kitais metais prognozuojame geresnius ekonomikos rodiklius, darbo rinka tiktai 2012 m. ženkliai atsigaus.  Didelio nedarbo mažėjimo ir kitais metais neprognozuojame.

REKLAMA

O kad išaugtų bedarbystė, ar toks variantas  yra įmanomas?

Lietuvos darbo birža yra apklaususi darbdavius, suvedame visą informaciją, manau, kad 2011 m. nedarbo augimo neprognozuosime.

Kokios yra bendrosios tendencijos, kokių darbų žmonės dažniausiai ieško, kokių laisvų darbo vietų daugiausia yra?

Situacija visuose didžiuosiuose miestuose darbo rinkoje gerėja. Ji yra geresnė negu rajoninėse darbo biržose. Didžiausias galimybes įsidarbinti turi atsigaunančio statybų sektoriaus specialistai, jau ieškoma ir dažytojų, tinkuotojų. Išlieka nuolatinis poreikis suvirintojų, elektros darbų specialistų. Taip pat yra poreikis tarp lietuvių labai nepopuliarių tarptautinių pervežimų vairuotojų. Ieškoma projektų vadybininkų, finansų, buhalterinės apskaitos specialistų, jų  poreikis išlieka taip pat gana stabilus. Sunkiau susirasti darbą teisininkams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kyla daug diskusijų ir dėl viešųjų darbų, kurie siūlomi bedarbiams. Ką jūs apie tai galvojate?

Į viešuosius darbus mes siekiame įtraukti ypač tuos, kurie gauna nedarbo išmokas, socialines pašalpas, nes jie gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų. Manau, tai visai natūralu, kad jie taip pat, galbūt, turi atidirbti valstybei. Šiemet mes itin suaktyvinome procesą, kad kuo daugiau gaunančių socialines pašalpas dirbtų. Juk žmogus, dirbdamas viešuosius darbus, ir užsidirba, jis gauna bent minimalų atlyginimą. Paradoksalu, kad į viešuosius darbus dažnai sunkiau nukreipti nekvalifikuotą žmogų, o išsilavinę žmonės, nerandantys darbo, teigia priimsiantys bet kokį pasiūlymą, net ir dirbti viešuosius darbus.

REKLAMA

Štai ir anglai planuoja, kad visi, kurie gauna įvairias pinigines išmokas, netgi privalomai turi dirbti viešuosius darbus. Dažnai tokie darbai yra suprantami kaip kasti griovius, šienauti, gatves valyti, manau, kad mes turėtume išplėsti šią sąvoką. Mokytojai, tarkim, galėtų parengti mokinius stojamiesiams, gauti viešuosius darbus per būrelius, užklasinę veiklą. Netgi, galbūt, patį pavadinimą viešieji darbai reikėtų keisti, kad jis būtų patrauklesnis. Kartais siūlymas padirbėti viešuosius darbus bedarbiui yra kliūtis, nes jis turi ir  kitą nelegalų darbą.

REKLAMA

Kadangi užsiminėte apie nelegalius darbus... Yra nemažai bedarbių, kurie gauna nelegalias pajamas. Yra ir  tokių, kurie piktnaudžiauja, nes užsiregistruoja darbo biržoje, kad gautų išmokas. Kaip šią problemą spręsti ir ar darbo birža apskritai yra pajėgi susitvarkyti su šia problema?

Šiais metais darbo birža su Socialinės apsaugos ministerija pasirašė susitarimą, ir mes jau galime  matyti bedarbius, kurie gauna socialines pašalpas.  Per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį mes pakvietėme 40 tūkst. tokių pašalpų gavėjų. Paradoksalu, kad 20 proc. jų atsisakė priimti darbo pasiūlymus. Tokiu atveju jiems nutraukta registracija darbo biržoje ir jie netenka išmokų. Didžiausios eilės bedarbių ateina prieš aštuntą valandą ryto. Kaip manote, kodėl? Nes jie nori tuoj pat susitvarkyti dokumentus ir skubėti dirbti kitų darbų.

REKLAMA
REKLAMA

Tai tada koks būtų realus skaičius tikrų bedarbių? Jūs minėjote, kad dabar yra apie 300 tūkst. ieškančių darbo. Jeigu atimtume nelegalius bedarbius...

Mūsų aptarnavimo metodas parodė, kad kas dešimtas užsiregistravęs darbo biržoje (t.y. 22 proc.) nesiekia darbo, nenori dalyvauti užimtumo programose, kad galėtų stiprinti savo galimybes sugrįžti į darbo rinką. Todėl mes manome, kad apie 100 tūkst. yra nerealių bedarbių, kuriems svarbu tik būti registruotiems. Tiek kitos šalys, tiek ir mes keliame klausimą, ar reikia darbo rinkos politiką susieti su socialine politika.

Žiemą , kada po pajamų deklaravimo iškilo sveikatos draudimo reikalai, į darbo biržą suplūdo registruotis bedarbiai, kurie penkis, ar net septynis metus nieko nedirbę. Jiems tarsi darbo biržos nereikėję, tačiau, kad valstybė mokėtų už juos 72 litus, jie atėjo ir užsiregistravo. Tas pats nutinka ir su socialine pašalpa. Daug kalbama, kad socialinių pašalpų mokėjimas turėtų būti susietas su bendruomene, jie geriausiai žino, kam viename ar kitame kaime labiausiai reikia paramos, kam reikia pinigais, kam maisto produktais. Tas darbo biržos atsiejimas nuo socialinių pašalpų mokėjimo mums žymiai palengvintų darbą.

REKLAMA

Ar tai yra realu?

Darbo biržai ir jos įvaizdžiui žymiai padėtų šių sistemų atskyrimas. Mums reikia dirbti kartu, tačiau reikia rasti sprendimą ir dėl registracijos, kad žmogus nebūtų priverstinai verčiamas ateiti į darbo biržą ir registruotis.

Kas dešimtas, kuris ateina į darbo biržą registruotis nesiekia darbo. Ar yra įmanoma priversti jį nesiregistruoti arba eiti dirbti. Kaip laviruoti šioje situacijoje?

Žmogus turi teisę į socialinę pašalpą, geruoju jis niekada neišsiregistruos. Dažnai sakau, kad šita armija bedarbių yra pati aršiausia. Kad ir ką bandytum jiems pasiūlyti, tuoj parašys skundus trimis adresais. Didelis galvos skausmas mums yra ir įvairios gydytojų pažymos. Siekiame, kad būtų sugriežtinta pažymų išdavimo tvarka. Bedarbiai prineša įvairiausių pažymų, kad negali dirbti susikaupę, ar šlapiomis rankomis, kad yra riboto darbingumo, kad ir ką bepasiūlytum, kas paskui bus atsakingas, jeigu žmogų nukreipsi, pavyzdžiui, dirbti valytoju, o jis turi pažymą, kad negali dirbti šlapiomis rankomis ir jam kas nors atsitiks? Šitą situaciją spręsti labai sudėtinga.

Kalbant apie ateitį, kokie yra iššūkiai darbo biržai ir ateities prognozės?

Žvelgiant į 2011 m. labai ženklių, teigiamų pokyčių nematysime. Padėtis išliks pakankamai įtempta. Nedarbas mažės, įsidarbinimo galimybės po truputį didės. Projektai ir pinigai, kurie kelsis į kitus metus, bus daugiausia skiriami įdarbinimui remti, pakankamai mažai profesiniam mokymui, nes neprognozuojame, kad darbdaviai kels reikalavimus mokyti. Manau, kad pagrindiniai ženklai, kada mes pajusime atsigaunančią darbo rinką bus po 2012 metų. Tada jau turėtume turėti sutvarkytą darbo ir socialinės rinkos politiką.

2012 m. kiek galime tikėtis, kad sumažės nedarbas?

Manau, kad galime tikėtis jį sumažinti  1-2 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų