REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šį antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos koordinacinės tarybos iniciatyva vykusioje diskusijoje teigiama, kad net 54 proc. oficialių bedarbių gauna kitų su įvairia darbo veikla susijusių pajamų.

REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Donatas Jankauskas pristatė Vyriausybės darbo grupėje aptartus pasiūlymus dėl piniginių socialinių pašalpų gavėjų mažinimo ir bedarbių integracijos į darbo rinką skatinimo.

REKLAMA

Anot D. Jankausko padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 800 litų iki 900 litų arba net iki 1000 litų, atotrūkis tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų būtų daug ryškesnis. „Atsirastų motyvas dirbti, taip pat mažėtų šešėlinių darbo santykių darbo rinkoje“, – kalbėjo ministras.

D. Jankauskas siūlė peržiūrėti ir neapmokestinamo pajamų minimumo ribas piniginės socialinės paramos gavėjams. „Siūlome nelegalaus darbo įstatymo projekte numatyti ir sankcijas gyventojams, kurie įsidarbina nelegaliai bei tiems, kurie gauna atlyginimus vokeliuose. Tačiau dėl tokio pobūdžio sprendimų visuomenė turėtų diskutuoti aktyviai“, – sakė D. Jankauskas.

REKLAMA
REKLAMA

D. Jankauskas kalbėjo ir apie naujo pobūdžio pašalpų sistemą. Jei tokia būtų patvirtina, piniginė socialinė parama po penkerių metų būtų nebemoka.

„Jei daugiau nei 3 metus žmogus niekur nedirba, 4 metais pašalpa būtų mažinama 20 proc., 5 metais 50 proc., o po 5 metų – visiškai nebemokama. Jei asmuo nesusitvarko, tai socialinė parama bus užtikrinama jo vaikams. Žinoma, aiškiau turi būti reglamentuojamos ir savanoriška veikla, talkos, ypač ūkyje, fizinio asmens galimybės sudaryti darbo sutartį“, – dėstė ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Diskusijoje ministras taip pat pristatė ir galimus piniginės socialinės paramos mokėjimo pakeitimus. Iki 2011 metų vasario 1 d. Vyriausybei bus pateikti pasiūlymai, kaip keisti piniginės socialinės paramos teikimą. „Dabar parama teikiama iš valstybės biudžeto per dotacijas savivaldybės biudžetams. Susiformavusi nuomonė, jog tai ne mūsų, o valstybės pinigai. Bendruomenės dalyvavimas tampa simboliniu, nes nėra disponuojama jokiais finansais. Pagal mūsų siūlymus savivaldybės būtų savarankiškai teikti socialines paramas galėtų nuo 2012 m. Lėšos būtų numatytos savivaldybių biudžetuose ir per seniūnijas sprendžiama, kaip jas tinkamai panaudoti asmenims, kuriems reikalinga parama“, – apie galimą naują tvarką kalbėjo D. Jankauskas.

REKLAMA

Kitas diskusijos dalyvis Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi bedarbiai suinteresuoti ieškoti darbo. „Nuo birželio mėnesio taikėme naują modelį ir kvietėme papildomai bedarbius atitrūkusius nuo darbo rinkos. Pusė iš jų turėjo būti socialinių pašalų gavėjai. Liepos rugsėjo mėnesiais buvo pakviesta 40 tūkst. bedarbių, iš 38 proc. bedarbių buvo integruoti į darbo rinką, jiems pateikti pasiūlymai. Tačiau 21 proc. bedarbių registracija nutraukta, nes jie atsisakė siūlomo darbo, 2 proc. patys atsisakė paslaugų Lietuvos darbo biržoje“, – sakė M.P. Balašaitis.

Lietuvos darbo biržos direktorius taip pat pabrėžė būtinybę atidirbti gaunamas pašalpas ir atlikti viešuosius darbus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų