REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apie tai, kad šalies mokyklose ne visi vaikai jaučiasi saugūs ir sugeba gerai prisitaikyti prie supančios aplinkos, imta kalbėti jau seniai. Kaip vieną iš pagrindinių patyčių, prasto savęs vertinimo ir pasichologinio diskomforto atsiradimo aspektų specialistai įvardija socialinę padėtį.

REKLAMA
REKLAMA

Trečdalis moksleivių mokykloje nesijaučia saugūs

Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos doktorantas Kęstutis Trakšelys neseniai atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta apie trys tūkstančiai moksleivių.

REKLAMA

Tyrimo duomenys parodė, kad net 31 proc. vaikų mokyklose jaučiasi nesaugūs. Komentuodamas tokius tyrimo rezultatus, K. Trakšelys sakė: „Į šį klausimą galima atsakyti labai paprastai: vaikai yra nesaugūs, nes mokyklose nesukuriama tinkama aplinka. Vaikams labai svarbu emocinis, psichologinis ir fizinis saugumas. Socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai neatlieka savo funkcijų - jie turėtų stengtis integruoti visų socialinių klasių atstovus, rizikos grupes, turinčius negalią vaikus. Jeigu paklaustumėte tėvų, ar jie žino, kur reiktų kreiptis iškilus problemoms, vargu, ar kiekvienas tėvas ar mama į šį klausimą galėtų atsakyti.“

REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovo, nors valstybė už šias socialines paslaugas moka labai brangiai, vaikai jas gauna nekokybiškas.

„Kartais ugdymo įstaigose kreipiamas dėmesys tik į fizinį saugumą: į problemą dėmesys atkreipiamas tuomet, kai vaikas yra fiziškai sužalojamas, o jei jis yra pravardžiuojamas, blogai jaučiasi emociškai, bijo pamokos ar pan., tai nėra laikoma nusikaltimu prieš vaiko gerovę“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Ekonominė krizė aštrina „socialines žirkles“

Ekonominės krizės metu visos temos, susijusios su įdarbinimu, socialine ar finansine gerove yra labai jautrios. Dažna šeima, jausdama finansinės situacijos pokyčius, yra priversta taupyti, atsisakyti to, ką, galbūt, sau leisdavo anksčiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vadinamųjų „socialinių žirklių“ tema jautri visose šalyse, kur visuomenė linkusi sluoksniuotis. Lietuvoje kapitalizmas yra vos 20 metų, tad jautriai reaguojame į tai, kad visuomenė skaidosi į klases. Sunkmečiu labai aktuali tema yra darbas ir uždirbami pinigai, tad keičiasi žmonių, kurie neturi darbo arba turi labai mažas pajamas, gyvenimas. Tėvų finansinė padėtis neišvengiamai paliečia ir vaikų gyvenimą – dažnai sunku įsigyti net būtiniausių mokymosi priemonių“, – kalbėjo sociologas.

Pašnekovo teigimu, ypač dažnai akcentuojama, kad brangiausiai kainuoja dailės ir technologijų pamokos, kur vaikams reikia neštis specialias priemones, ne ką lengviau tėvų piniginėms ir perkant atžaloms užsienio kalbų vadovėlius, pratybų sąsiuvinius.

REKLAMA

„Mokyklose susidaro dvi mokinių grupės: socialiai remtini mokiniai ir mokiniai, kurių tėvams valstybės paramos nereikia. Tarp vaikų susidaro tam tikra socialinė trintis: jie privalo sėdėti vienoje klasėje, vienodai mokytis, norėtų atrodyti vienodai, bet, kadangi finansinės galimybės smarkiai skiriasi, tai neįmanoma. Socialinių klasių panaikinti neįmanoma, bet mokykloje jos neturėtų būti jaučiamos.“

Vaikai gėdijasi šeimos narių

Dar viena tendencija, kurią atskleidė tyrimas, kad nemaža dalis vaikų gėdijasi savo tėvų, brolių ar seserų.

REKLAMA

„Daugiau kaip trečdalis vaikų gėdijasi savo šeimos narių. Šiuo metu neturinčių darbo tėvų ar socialiai remtinų šeimų vaikai dėl to jaučiasi prastai, nes, turėdama ribotus finansinius išteklius, šeima negali prisidėti, pavyzdžiui, prie mokyklinių rinkliavų klasių remontui, o jų sumos kartais gali siekti net porą šimtų litų. Klasėje nejaukiai jaučiasi ne tik vaikai, bet ir kai kurie tėvai, tad į klasės susirinkimus jie vaikšto ne itin noriai. Priežastis suprantama: sueina įvairių socialinių klasių atstovai ir turtingesni aktyviau dalyvauja priimant įvairius sprendimus, tuomet kiti tėvai jaučiasi nepilnaverčiai, nereikalingi“, – teigė K. Trakšelys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sutrikimų turintys vaikai mokykloje pritampa sunkiai

Tyrimas parodė, kad sutrikimų turintys vaikai nėra priimtini mokyklos bendruomenei – mūsų visuomenėje nėra mėgiamas kitoks žmogus. Tokie vaikai nėra tinkamai integruojami mokyklose, nėra ugdoma pagarba žmogui, Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad kitokį gyvenimo būdą pasirinkusį žmogų pirmiausiai reikia smerkti, o jau tik paskui galvoti, ar padėti. Kai mokytojai negali skirti pakankamai dėmesio, vaikas paliekamas tam tikrai savivalei ir manoma, kad, jei fiziškai jo niekas neliečia, tai viskas yra gerai, bet apie emocinę vaiko būseną susimąstoma retai. Vaikai kartais gali būti labai žiaurūs ir įvairios patyčios kartais net nelaikomos blogu elgesiu.“

REKLAMA

Viešumoje ne kartą buvo pasirodę pasvarstymų, ar tikrai mokinių socialinė padėtis turi įtakos jų mokymosi rezultatams ir mokytojų vertinimui, K. Traškelio tyrimas pateikė naujų įžvalgų šia tema: „Labiausiai nustebino tai, kad vaikai mokykloje nesijaučia saugūs, o priklausymas socialinei klasei turi tiesioginės įtakos mokymosi rezultatams. Iš pačių mokytojų pasisakymų akivaizdu, kad jie kreipia dėmesį į vaiko socialinę padėtį, o vaikai dėl to jaučiasi nepilnaverčiai. Jie jautriai reaguoja į neteisybę ir vėliau nepilnaverčiais jaučiasi visuomenėje“, – apie tyrimo rezultatus kalbėjo sociologas.

REKLAMA

Pinigai prisidėtų prie laimės

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių vaikų įsitikinę, kad geresnė šeimos finansinė padėtis jiems padėtų pasijusti laimingesniais: „Tam tikra prasme laimingumas siejamas su materialine gerove: žmogus, kuris geriau gyvena, geriau maitinasi ir turi tai, ko jam reikia, jaučiasi geriau už tą, kuris to neturi. Vaikas, jausdamas šeimoje pinigų trūkumą ir matydamas kitus, kurie gali sau leisti vieną ar kitą dalyką, ima pavydėti. Vaikas gali jaustis laimingesniu patenkindamas savo poreikius, nes visi vaikai mokykloje turi už ką pavalgyti: yra vaikų, kurie valgo vieną kartą per dieną, tad natūralu, kad vaikas galvoja, kad, jei būtų turtingesnis, galėtų tai daryti dažniau ir sočiau.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovo, labai svarbu, kad pasikeistų mokyklų socialinių darbuotojų ir psichologų požiūris į savo darbą, visuomenė turėtų būti tolerantiškesnė, nes pas mus socialiai remtini, neįgalūs žmonės jaučia tam tikrą visuomenės priešiškumą. „Jei niekas ateityje nepasikeis, susiformuos tam tikra žmonių klasė, kurie turės itin žemą savigarbą ir prastą savęs vertinimą.“

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad socialinė sistema veikia prastai ir tokia parama, kaip nemokamas maitinimas, kartais teikiama itin prastai. „Mūsų šalyje daug kas vyksta užsienio valstybių imitacijos modeliu: sukuriame etatus, sistemą, bet reali nauda nepasiekia tiesioginio vartotojo, o jei ir pasiekia, tai dažnai būna neefektyvi.

REKLAMA

Mikroklimatas lemia mokymąsi

Vaikų psichologiją studijuojanti Mykolo Romerio universiteto doktorantė Rasa Pilkauskaitė-Valickienė, paklausta, nuo ko priklauso mikroklimatas mokykloje, sakė: „Paprastai sakant, mikroklimatas atspindi tai, kaip gerai mokykloje jaučiasi tiek kiekvienas mokinys, tiek kiekvienas mokytojas, tiek kaip jaučiasi mokinių grupė, pvz., klasė, ar visa mokyklos bendruomenė bendrai paėmus. Palankiam klimato sukūrimui reikšmės turi vadovavimo kokybė, t.y. kaip mokyklos vadovybė geba vadovauti kaip organizacijai, kaip jaučia, ar dirba profesionalūs mokytojai (pasitenkinimo darbuotojais lygis), kaip vyksta komunikacijos judėjimas tarp atskirų mokyklos lygių, pvz., mokytojų ir mokinių, ar ir mokiniai , ir mokytojai jaučiasi saugūs mokykloje, ar tiek mokiniai, tiek mokytojai jaučiasi galintys dalyvauti mokyklos veikloje, jaučiasi galintys tobulėti, ar bendravimui būdingas demokratinis stilius ir t.t.“

REKLAMA

Pasak specialistės, mokyklos klimatas yra tiesiogiai susijęs net ir su mokinių pažangumu, t.y. klasėse, kuriose intensyviau, nuoširdžiau bendraujama, yra aukštesnis pažangumo lygmuo. „Paskutiniu dešimtmečiu imta ieškoti ir kitų sąsajų tarp mokyklos atmosferos ir mokinių elgesio. Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros mokslininkų grupelės atlikti naujausi tyrimai rodo, kad mokyklos atmosfera susijusi ir su pozityvia paauglių raida. Rezultatai parodė, kad tiek prieraišumas prie mokyklos, tiek suvokiama mokytojų parama, klimatas klasėje, tiek saugumas mokykloje, tiek atviros diskusijos klasėje susijusios su vyresnių klasių moksleivių prosocialiu įsitraukimu, t.y. įsitraukimu į mokyklinę, savanorišką, bendruomeninę ir net su numatomu, planuojamu įsitraukimu į pilietinę veiklą ateityje.“

REKLAMA
REKLAMA

Pasak R. Pilkauskaitės-Valickienės, kuo mokyklos atmosfera palankesnė, tuo didesnė tikimybė, kad bus pozityvus poveikis ne tik mokykliniams gebėjimams, bet ir visam paauglio pasitenkinimui gyvenimu. Jei mokykloje ar klasėje vyrauja šiltas klimatas, dažniausiai tarp mokinių vyksta bendradarbiavimas, kooperacija. Mokymasis tokioje aplinkoje stiprina mokinių savivertę, socialinius ryšius, ugdo jų toleranciją bei pagarbą žmogui.

Statistika skelbia, kad atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja vieni gyvenantys asmenys (46,9 proc.), taip pat šeimos, kurias sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (46,4 proc.) ir du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (32,9 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų