Vakar energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad kitąmet 1–2 centais už kilovatvalandę (kWh) gali kilti elektros kaina vartotojams. Kad kaina mažėtų, ministerija Vyriausybei pateiktame Energetikos įstatymo projekte siūlo neriboti pelno maržos elektros gamintojams. Tokiam absurdui pasipriešino net laisvą rinką nuolat ginantys liberalai.
Tikslas – mažinti elektros kainą
Valdantiesiems susikirtus dėl elektros gamintojų pelno ribojimo, Vyriausybė sprendimą dėl Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų projektų atidėjo savaitei.
Energetikos ministras A.Sekmokas karštai gynė savo poziciją įtikinėdamas, kad atsisakymas įstatymu riboti energetikos įmonių pelną niekaip nepaveiktų elektros kainos, kurią moka vartotojas.
„Tarifams tai neturėtų jokios tiesioginės įtakos, nes kaip ir dabar, taip ir ateityje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatinės viršutines tarifų ribas, kurių energetikos įmonės neturėtų viršyti, – dėstė A.Sekmokas. – Pagrindinis tikslas yra ne pelnas, o elektros tarifų vartotojams sumažinimas arba bent jau ribojimas, kad jie nedidėtų arba didėtų minimaliai. Įstatymu nenumačius tam tikros pelno maržos, įmonės turėtų siekti efektyvesnės veiklos, kuri leistų elektros tarifo nedidinti ateityje“.
Energetikos ministras kategoriškai neigė ir tai, kad minėti įstatymai perrašyti konkrečiai dėl strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę, kuriant jam palankią teisinę aplinką.
Deja, kaina didės
Tačiau jau po penkių minučių A.Sekmokui vis dėlto teko atskleisti nelinksmą žinią, kad jau kitais metais elektros kaina kils 1–2 centais dėl didėjančių rusiškos elektros ir dujų kainų.
„Matome tendenciją, kad importuojamos elektros kaina auga. Lygiai taip pat matome, kad auga ir dujų kaina. Beje, dujų kaina pasaulinėse rinkose yra labai nestabili. Dėl to gali būti 1–2 centų įtaka elektros kainos padidėjimui“, – teigė ministras.
Anot jo, kainų mažėjimo pasiekti galima tik rinkoje didinant konkurenciją, daugiau naudojant savų energijos šaltinių arba patiems gaminant daugiau energijos.
„Pagrindiniai žingsniai dėl kainų mažėjimo yra Vyriausybės patvirtinta energetikos strategija, kuri leis apsirūpinti konkurencingais energijos ištekliais iš įvairių šaltinių, – nestokojo optimizmo A.Sekmokas. – Perėjimas prie šitų išteklių būtų gerokai efektyvesnis būdas, palyginti su tuo, kad mes importuojame dujas iš vienintelio šaltinio, importuojame 50 proc. elektros, o didžiąją dalį likusios elektros gaminame neefektyviuose Elektrėnų generatoriuose“.
Vaikų žaidimai
Kiek iš tikrųjų vartotojams kainuos elektra, priklausys nuo importuojamos energijos kainos. Mat, nepaisant pompastiškų valdžios kalbų apie energetinės nepriklausomybės siekius, kitais metais elektros importo dalis dar labiau padidės.
Lietuvos energetikos patriarchas, buvęs ilgametis šalies energetikos sistemos vyriausiasis inžinierius Algirdas Stumbras „Respublikai“ sakė, kad mūsų valdžios vyrų ir moterų kalbos apie energetinę nepriklausomybę jam primena vaikų norą būti savarankiškiems.
„Elgiamės kaip vaikai, kurie nori būti nepriklausomi nuo tėvų. Kalbame apie ekonominę nepriklausomybę, o kokie veiksmai – maksimaliai sumažinti elektros gamybą Lietuvoje ir kuo daugiau pirkti iš Rusijos. Tai kodėl nepasakyti žmonėms tiesos?“ – valdžios pozicijos nesuvokia A.Stumbras.
Anot jo, tiesa ta, kad Lietuva ilgiau negali išlikti sala, kurioje elektra kainuoja gerokai pigiau nei daugumoje Europos Sąjungos valstybių.
„Daugumoje šalių pagrindinį energijos kiekį sukuria blokinės 300 megavatų elektrinės, jos gamina elektrą po 40 ct, kaip ir Elektrėnuose. O mes daugiau nei pusę savo energijos perkame iš Rusijos po 15–18 ct, ir tai mus gelbsti nuo didelių kainų. Kol kas“, – sakė A.Stumbras. Mat Rusija nuo 2014 m. pagal susitarimą su ES taip pat padidins elektros kainas.
Strategija ne pagal kišenę
Energetikos ekspertas negailėjo kritikos ir naujajai energetikos strategijai, kuri esą krizės alinamai Lietuvai yra ne pagal kišenę.
„Padarom strategiją už 47 mlrd. litų ir metam į Seimą – jūs spręskit. Tai kam tuomet Energetikos ministerija su krūva specialistų, jei politikai turi spręsti, ką statysim? Tai ministerija turi siūlyti: jei turim 10 mlrd. litų – statom viena, o jei 20 – statom kita“, – negailėjo patarimų A.Stumbras.
Pasak jo, užuot ginčijęsi dėl naujos atominės elektrinės 5 metus, galėjome jos statybai sutaupyti pinigų bent 10 ct padidindami elektros tarifą – vis nebūtų tokio didelio kainų šuolio, koks dabar laukia vartotojų.
„Ir nereikėtų mums tų svetimų investuotojų, kurie savo sąlygas diktuoja, – įsitikinęs A.Stumbras. – Jeigu akcininkai negaus 10 proc. pelno, niekas į energetiką pinigų nedės, nes patys skolinasi už 5 proc. Dabar jau ministras suprato, kad gaunant 5 proc. pelno investuoti norinčiųjų nėra, tai įstatymą taiso ir siūlo nereguliuoti pelno“.
Ekspertas abejoja būsimos atominės nauda, jei Lietuvai teks įsipareigoti elektros energiją supirkti po 20 ct. Mat Baltijos atominė elektrinė Kaliningrado srityje žada pardavinėti energiją po 15,5 ct.
„Kas iš mūsų pirks, kai bus laisva rinka, o visai šalia – pigesnė elektra? Valstybei teks pardavinėti elektrą dempingo kainomis ir dengti skirtumą dotacijomis. O iš kur biudžetas tam gaus pinigų?“ – klausia A.Stumbras. Tiesa, tuomet tai jau bus ne šios valdžios rūpestis.
Grėsmė kilo ir elektros tiltui
Neseniai Lietuvai iškilo problemų ir dėl elektros tilto tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos. Tam ėmė priešintis Lazdijų rajono gyventojai baimindamiesi, kad bus nuniokotos gražiausios rajono vietovės. Savivaldybė siūlo elektros tiltą tiesti kitu maršrutu, nei buvo numatyta. O dėl to energetikams reikėtų iš naujo planuoti teritorijas, atlikti poveikio aplinkai tyrimus, taip pat iškiltų grėsmė netekti tilto statybai skirtų ES lėšų. O Lietuvai jų numatyta 80 mln. litų.
Vytautas Grubliauskas, Seimo narys:
Papildomas centas už kilovatvalandę elektros energijos yra rimta našta kiekvienos šeimos biudžetui. Manau, kad mūsų frakcijos siūlymas įstatymu riboti pelno normą elektrą gaminančioms įmonėms palieka daugiau erdvės kainos stabilizavimui. Gamintojai Lietuvoje, kaip ir vartotojai, yra labai išradingi. Ko gero, nėra tvarkos, kurią įteisinus nebūtų rastas koks nors gudrus sprendimas, kaip tą tvarką interpretuoti sau naudinga kryptimi. O kai tas gamintojas dar ir monopolininkas – tuomet visos kortos į tas pačias rankas.
Kadangi, švelniai tariant, esu toje pačioje galeroje, kurią irkluoja dauguma, gal ir ne visai korektiška būtų svaidyti strėliukes į energetikos ministrą, bet jeigu yra aiškus falšas, kaip sakoma muzikoje, to negalima nutylėti dėl bendro Lietuvos žmonių intereso.
Neaišku, kaip reaguotų vien savimi besirūpinanti Senoji Europa, jei Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė priimtų Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pasiūlymą išspręsti energetikos problemas patiems. (Džojos Barysaitės nuotr.)
Baltarusijos prezidento akibrokštas
Vakar Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka Minske viešinčiai Lietuvos vadovei Daliai Grybauskaitei pateikė siūlymą kartu statyti atominę elektrinę.
„Statykime kartu, nes jei mes pastatysime vieni, neišvengiamai jūs pirksite elektros energiją iš mūsų jėgainės. Jei mes pastatytume kartu, tai pirktumėte elektrą iš savos“, – argumentus dėstė A.Lukašenka per spaudos konferenciją Baltarusijos Prezidentūroje. Savo atominę elektrinę Baltarusija ketina statyti vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus. Dėl to nuogąstauja mūsų šalies visuomeninės organizacijos.
Baltarusijos prezidentas žadėjo tarpininkauti Lietuvai sprendžiant elektros tranzito iš Ukrainos problemas.
„Jei reikia užtikrinti 1 mln. kilovatvalandžių tranzitą, pasakykite, kada ir kokia kryptimi to reikia. Jei reikia kokių nors sujungimų, kad nupirktume mes, o savo parduotume jums, sutiksime ir su tuo. Kaip pasakysite, taip ir padarysime“, – žadėjo A.Lukašenka pripažinęs, kad Lietuvą ir Baltarusiją sieja energetinio saugumo tikslai. Mat abi šalys yra priklausomos nuo vieno energijos tiekėjo.
Alia ZINKUVIENĖ
