REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Padėtis pasaulio ir Baltijos akcijų rinkose buvo kur kas įdomesnė už prekybą atskiromis akcijomis. Šalia gigantiškų rinkų judesių nublanko svarūs Lietuvos bendrovių rezultatai. Vilniaus biržą krėtė investuotojų lūkesčiai ir neaiškios kilmės gandai.

REKLAMA
REKLAMA

Nuopuolio dienos

Po aktyvios pirmadienio prekybos antradienis pasižymėjo nemaža apyvarta ir akcijų kritimu. Naujienos nebuvo palankios Baltijos šalių rinkoms. Išlikęs nerimas dėl gandų apie lato devalvaciją vertė fiksuoti pozicijas. Po prieš tai sekusios savaitės, neapsisprendimo rinkoje, toks apyvartų augimas ir kainų kritimas atrodė grėsmingai. Antradienio apyvarta be tiesioginių sandorių – 12,6 mln. litų, brangusių ir pigusių akcijų santykis 3/20. “Danske Bank” besivystančių rinkų apžvalgoje pataria kovo mėnesį pernelyg nerizikuoti netgi tradiciškai stabiliose Baltijos šalių rinkose.

REKLAMA

Trečiadienį pakankamai didelė apyvarta ir kritęs indeksas rodė investuotojų išsipardavimus. Gan daug smulkiųjų traukėsi iš APG1L (Apranga), TEO1L, UKB1L (Ūkio bankas) pozicijų. Apyvarta be tiesioginių sandėrių – 19,3 mln. litų, brangusių ir pigusių akcijų santykis 2/34

Ketvirtadienis buvo ypatingas – vėl prisiminti įmonių fundamentalūs duomenys – pradėta pirkti akcijas. Ko gero, įtakos turėjo B.Bernankės pranešimas kongresui, kuriame tikimasi ekonomikos „saikingo augimo“. Apyvarta be tiesioginių sandėrių – apie 14 mln. litų, brangusių ir pigusių akcijų santykis 30/10.

REKLAMA
REKLAMA

Penktadienį visu smarkumu buvo grįžta atgal. Apyvarta be tiesioginių sandėrių – apie 9,9 mln. litų, brangusių ir pigusių akcijų santykis 2/31.

Per visą savaitės kritimą nepatogiausioje padėtyje buvo įsigiję spekuliatyvių ir ne itin likvidžių akcijų PTR1L (Panevėžio statybos trestas), KTK1L (Kauno tiekimas): jų gana lengva nusipirkti, bet sunku greitai ir be nuostolių pasitraukti iš pozicijos – ypač rinkai krentant. OMXV per savaitę krito –5,54 proc. Nepaisant paskelbtų įspūdingų apyvartų ir agresyvios plėtros prognozių „Aprangos“ akcijos per savaitę krito –2,27 proc., nors išliko paklausios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Akcijų kritimai buvo tokie stiprūs ir netikėti, kad makleriai netgi suskubo išleisti komentarus, kuriais ramino investuotojus.

Nuvertėjęs lato gandas

Investuotojai Baltijos šalyse kentė nuo gandų apie lato devalvaciją, analitikų perspėjimų apie einamosios sąskaitos deficitą hiperbolizuoto interpretavimo. Latvijos vidutinė tarpbankinė palūkanų norma RIGIBOR svyravo ne ką mažiau nei akcijų rinkos indeksai, lato kurso pokytis euro atžvilgiu taip pat buvo didžiausias nuo 2005 m.

Baltijos šalys dėl einamosios sąskaitos deficito perspėjamos ne pirmą kartą. Sparčiai augančiose nedidelėse šalyse einamosios sąskaitos deficitas nėra retenybė. Baltijos šalys einamosios sąskaitos deficitus finansuoja užsienio kapitalo įplaukomis (ypač ženkli yra užsienio kapitalo dalis, skirta bankų paskoloms). Kita vertus, šalis varžo įsipareigojimai išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir žemą infliaciją.

REKLAMA

Todėl gandai, kad Latvija, siekdama mažinti einamosios sąskaitos deficitą ir infliaciją gali devalvuoti latą buvo be pagrindo. Šiuo metu valiutos devalvacija būtų blogiausia, ką galėtų sugalvoti centrinis bankas. Taip šalis pažeistų antrojo valiutų kursų mechanizmo (ERM II) valiutos stabilumo reikalavimus (faktiškai atidėtų euro įvedimą jau visai neapibrėžtam laikui), ir dar labiau padidintų infliaciją: mat, brangtų importas, o dėl nedidelio našumo ir mažo konkurencingumo pasaulio rinkose eksportuojamos prekės pranašumo neįgytų. Be to, Latvija, prisijungdama prie ERM II, vienašališkai įsipareigojo išlaikyti kurso svyravimus +/-1 proc. ribose, nors ERM II leidžiama norma: +/-15 proc.

REKLAMA

Gali būti, kad Latvijos centrinis bankas didins privalomųjų rezervų normą komerciniams bankams, taip malšindamas paskolų įkarštį. Kitą savaitę tikimasi Europos centrinio banko palūkanų normų didinimo – gal tai nors kiek atšaldys perkaitusias Baltijos šalių ekonomikas?

Žvelgiant į Latvijos ekonomikos pamokas, matyti, ką įgijo ir ko neteko Baltijos šalys, veiksmų lankstumą paaukoję patikimumo dėlei.

Nepaisant turimo ribotų reguliavimo instrumentų, panašu, kad fiksuoto valiutos kurso pasirinkimas dar kartą gelbsti Baltijos šalis, nes gandai ir perdėti rinkos dalyvių lūkesčiai pridarytų nemaža žalos esant dviems veiksniams: „plaukiojančiam“ valiutos kursui (neturime) ir manipuliuoti viešąja nuomone ir ekonomika mėgstantiems politikams (turime: juk dėl kairiųjų politikų siekio išlikti bet kokia kaina, euro įvedimą Lietuvoje matėme kaip savo ausis).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kinų biurokratai, niūrusis Greenspanas, recesija ar viskas kartu?

Pirmadienį buvęs JAV Federalinio rezervų banko vadovas Alanas Greenspanas įspėjo dėl galimos JAV recesijos 2007 metų pabaigoje. Antradienį Šanchajaus sudėtinis indeksas (SSE composite) krito 8,84 proc. Kinijos kritimą paskatino gandai, kad gali būti padidinti mokesčiai už pelną, uždirbtą iš prekybos akcijomis. Kita gando versija - investuotojai sunerimo dėl centrinio banko padidintos privalomų komercinių bankų atidėjimų normos.

Mažai kas atkreipė dėmesį, kad nebuvo jokių fundamentalių makroekonominių priežasčių kritimui – ekonomikos vystymasis nesulėtėjo, o bendri rodikliai išlieka geri. Po ilgo ir stataus kilimo korekcija buvo tikėtina tik psichologiškai. Trečiadienį sudėtinis indeksas kilo 3,94 proc.

REKLAMA

Kai kurių analitikų manymu, fundamentaliais rodikliais pagrįstas investavimas Kinijoje išvis neįmanomas dėl informacijos ir bendrovių skaidraus valdymo tradicijų trūkumo. Todėl investuotojai tokie jautrūs pareigūnų pranešimams ir gandams.

Pokyčiai Kinijoje turėjo didelę įtaką ir žaliavų rinkoms – jų kainų didėjimas siejamas su augančia šios šalies ekonomika. Neįprasta buvo tai, kad paskui indeksus krito ir žaliavų rinkos. Paprastai, krentant akcijoms, investuotojai lėšas investuoja į obligacijas ir žaliavų rinkas.

REKLAMA

Analitikai, komentuodami reakciją, švaistėsi frazėmis, kuriose mirgėjo žodžių junginys „hard landing“. Tai buvo žadama Latvijai, JAV , Kinijai. Kinų finansų analitikai netgi perfrazavo žinomą frazę: „Jei Kinijos rinkos peršąla, pasaulis čiaudėja“, ir pabrėžia, kad tai pirmas, bet ne paskutinis kartas, kai kinų ekonomika įtakoja pasaulio rinkas reikšmingiau (kapitalo panikos pasaulyje žemėlapis).

Žvelgiant atgal, galima spręsti, jog korekcijos priežastys daugiau psichologinės nei fundamentalios. Įkaitusią situaciją ketvirtadienį atšaldė ir JAV federalinio rezervų banko vadovas B.Bernankė, pareiškęs, kad nėra jokio pagrindo abejotinu nuosaikiu JAV ekonomikos augimu. O tą pačią dieną kalbėdamas Hong Kongo verslo konferencijos dalyviams, A. Greenspanas pakartojo savo perspėjimą, o retorika buvo verta orakulo: „By the end of the year, there is the possibility, but not the probability of the U.S. moving into recession“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Netikrumas rinkose išlieka

Nors staigūs ir fundamentaliomis priežastimis sunkiai paaiškinami kritimai nėra naujiena, nauja ir vis stiprėjanti tendencija yra ta, kad besivystančių šalių rinkos dalis pasaulio ekonomikoje nuolat auga ir jos daro vis didesnę įtaką kapitalo rinkoms. Pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos geros, bet investuotojai vis labiau linkę prisiimti riziką – o tai didina įtampą kapitalo rinkose. Situacija lieka įtempta ir dėl Irano karo grėsmės, o Rytų ir centrinėje Europoje – ir dėl nemažėjančio šalių einamosios sąskaitos deficito ir augančios infliacijos. Dėl didesnės besivystančių šalių įtakos didėja ir žaliavų rinkų priklausomybė nuo akcijų rinkų kritimo ar kilimo.

REKLAMA

Kiek paradoksali padėtis – ekonomikos augimu neabejojama (išskyrus A. Greenspaną), bet psichologiniai ir geopolitiniai veiksniai neleidžia atsipalaiduoti.

Rinkų kritimas, pigusios akcijos kai kuriuos ilgalaikius investuotojus paskatino jas pirkti. Savo virtualų portfelį praėjusią savaitę papildėme ir mes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų