REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyvenimas gatvėje - toli gražu ne svajonė. Vakarais bijome eiti mažiau apšviestu kiemu, o į gatvės gyventojus visada žiūrime įtariai - vagys, narkomanai, alkoholikai, degradavę žmonės... Kas juos tokiais padarė? Kokia jų kasdienybė? Sakot, patys kalti?... O jei elgeta gimei?...

REKLAMA
REKLAMA

Vaiko raida - sunkus procesas, kuris lemia tolesnį žmogaus kelią. Net palankioms sąlygoms esant ne visada žmonės susikuria gyvenimą tokį, kokio norėtų, o kaip gyventi, jei gimei gatvėje?

REKLAMA

Vaikai gatvėje – tai vaikai, kurie didesnę dienos dalį praleidžia gatvėje, tačiau palaiko ryšį su savo šeima ir paprastai nakčiai grįžta į namus.

Gatvė – tai vieta, kur jie gauna darbo, elgetauja, prašo pinigų, taip galėdami patys egzistuoti ir padėti savo šeimai. Gatvės vaikai – tai vaikai, kurie gyvena, dirba ir miega gatvėje, labai mažai palaikydami ryšius su šeima. Šie vaikai daug dažniau įtraukiami į prostituciją, narkotikų vartojimą ir tampa prievartos bei smurto aukomis.

REKLAMA
REKLAMA

Gatvės vaikai šalyse net gauna pravardes, kurios kažkiek atspindi jų gyvenimo būdą – „gamin“ (padaužos) it „chinches“ (blakės) Kolumbijoje, „marginais“ (nusikaltėliai) Rio, „pajaro frutero“ (vaisių paukščiai) Peru, „polillas“ (kandys) Bolivijoje, „resistoleros“ (mažieji maištininkai) Honduras, „scugnizzi“ („vilkeliai“) Neapolyje, „Bui Doi“ (dulkių vaikai) Vietname, „saligoman“ (išdykę vaikai) Ruandoje, „poussins“(viščiukai), „moustiques“ (uodai) Kamerūne, „balados“ (klajūnai) Zaire ir Konge.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

STATISTIKA

* Brazilijoje kiekvieną dieną užmušama po 4-5 gatvės vaikus, kas 12 minučių vienas vaikas primušamas.

* Lietuvoje net 49% gatvės mergaičių ir 28,3% berniukų bandė bent kartą žudytis.

* Pasaulyje yra nuo 10 iki 100 milijonų gatvės vaikų (priklausomai nuo apibrėžimo). Iš jų 71-97% yra berniukai.

* Lietuvoje tokių vaikų skaičius yra nežinomas (valstybė neturi oficialios socialinės grupės – „gatvės vaikai“).

* 90% pasaulio gatvės vaikų turi priklausomybę nuo įkvepiamųjų svaiginančių preparatų (klijai, dažų skiediklis - mažina alkio, šalčio jausmus). Lietuvoje atliktame tyrime 81% gatvės vaikų bent kartą bandė narkotikų.

REKLAMA

* Kasmet gimsta apie 40 mln neregistruotų vaikų, kurie neturi oficialių dokumentų, taigi – neegzistuoja...

Skirtumai tarp mergaičių ir berniukų:

Apie 70 % gatvės vaikų – berniukai;

Mergaitės dažniau patiria seksualinę prievartą, berniukai – fizinę;

Mergaitės dažniau nei berniukai turi „prižiūrėtoją“ – suaugusį asmenį; berniukai mažiau linkę ieškoti pagalbos.

KODĖL VAIKAI PATENKA Į GATVĘ?

Vaikų patekimui į gatvę įtakos turi – visuomeninis stresas, sukeliamas vis spartėjančios industrializacijos ir urbanizacijos bei visuotinio susvetimėjimo. Daugelis atsiduria gatvėje migracijos metu, kuri atsiranda dėl tokių ekonominių priežasčių kaip nedarbas, bankrotas, miesto nuosmūkis industrinėse, bei badas ir sausra agrokultūrinėse valstybėse.

REKLAMA

Taip pat ekonominiai ir socialiniai pokyčiai lemia tai, kad keičiasi tradicinės šeimos struktūros ir vertybės: šeimos mažėja, tad jose natūraliai mažėja žmonių, kurie gali vienas kitą palaikyti. Dėl mirties ar skyrybų netekęs vieno ar abiejų tėvų, vienturtis vaikas beturi mažai kur remtis.

Didelė benamio jaunimo dalis paliko namus ilgai trukusio fizinio ir emocinio smurto, įtemptų santykių, žalingų šeimos narių įpročių, tėvų nerūpestingumo.

Dalis jaunimo netenka namų, kai jų šeimos patiria finansines krizes, kilusias dėl gyvenamojo ploto trūkumo, ribotų įsidarbinimo galimybių, mažų atlyginimų, sveikatos draudimo nebuvimo, nepakankamos socialinės rūpybos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neretai benamiais tampa vaikų prieglaudas palikę jauni žmonės. Kartais į gatves vaikai išeina dėl politinių įsitikinimų.

KOKIE GATVĖS VAIKAI?

Gatvėje gyvenantys vaikai dažniausiai turi tiek fizinių, tiek psichologinių problemų - emocinių ir dėmesio sutrikimų, būdingą interesų siaurumą ir vertybinės sistemos nuosmūkį. Tai lemia tam tikri faktoriai:

Skausminga praeitis. Dažniausiai skausmingi prisiminimai būna apie įvykius, dėl kurių vaikai atsidūrė gatvėje, pvz. konfliktas šeimoje gali atsiliepti visam vaiko gyvenimui.

Nepastovus gyvenimo būdas. Gatvės vaikai dažnai keičia savo gyvenamąją vietą, dažniausiai tai vyksta ne jų pačių norų, o, pvz., slapstantis nuo policijos. Toks gyvenimo būdas dažnai sukelia vienatvę, socialinę izoliaciją. Vaikams tampa sunku užmegzti gilesnius emocinius ryšius su kitais žmonėmis.

REKLAMA

Psichinė sveikata. Gatvės vaikai gyvena stresinėje aplinkoje. Tai juos daro labiau pažeidžiamus: dažni įvairūs elgesio, emociniai bei mokymosi sutrikimai. Tam didelės įtakos turi tėvų priežiūros stoka.

Narkotikų vartojimas. Daugelis gatvės vaikų yra bandę ar pastoviai vartoja įvairias psichotropines medžiagas. Tai susiję su tokiais reiškiniais kaip nusikaltimų darymas, nesaugus seksas, nenorimas nėštumas, perdozavimas... Ilgiau vartojant narkotikus gali būti pažeistos kepenys bei smegenys.

GALIMI PROBLEMOS SPRENDIMO BŪDAI

Galima sukurti organizacijų, dirbančių su gatvės vaikais ir dėl jų, bendradarbiavimo sistemą (nuolatiniai susitikimai, konferencijos, seminarai, visuomenės, bendraamžių programos).

REKLAMA

Reikia lavinti gatvės vaikų darbo įgūdžius, ugdyti jų savarankiškumą, pareigos, atsakomybės jausmus.

Taip pat svarbi darbuotų, dirbančiųjų su gatvės vaikais kvalifikacija, o galiausiai „viskas sueina į biudžetą, kuris turi lubas“. Svarbus yra problemos aktualizavimas ir adekvatus reagavimas.

Narkomanai ir alkoholikai būna ir vaikai, o tokių centrų dar nėra. Taip pat yra begalės vaikų, kurie nepatenka į socialinių darbuotojų akiratį ir šito nederėtų ignoruoti. Yra priežasčių, kurias reikia ne tik analizuoti, bet ir eliminuoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Straipsnis parengtas naudojantis užsienio literatūra, talkinant kolegoms psichologams.

Informacijos patikimumas sąlyginis, nes, kaip jau buvo minėta, apibrėžimas varijuoja, tyrimų Lietuvoje atlikta nedaug, o be to egzistuoja socioemocinis atstumas tarp visuomenės, jos atstovų socialinių darbuotojų ir gatvės gyventojų. O ir girtis nesinori politikos ir socialinės sistemos spragomis. Tikriausiai yra ir kitos priežastys, kurios lieka tarp eilučių.

Todėl skatinu nebūti abejingais. Netikiu, kad straipsnį perskaičius ar nuvykus į Rytų šalis, žmonės puls įsivaikinti vaikus, pirkti jiems bandeles ar bent prisileisti arčiau. Niekas taip greitai nesikeičia, bet kartais tiesiog reikia pamatyti pasaulį kito akimis, kad galėtum suprasti, kas yra kas.

Linkiu daugiau empatijos! Ir bent jau daryti tiek, kiek priklauso nuo mūsų – mūsų vaikus, gimines laikyti aukštumoje bei vertinti tai, ką turime, net jeigu atrodo, kad turime per mažai.

Kristina Leščinskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų