Rinkėjai pasitikėjo Tėvynės sąjungos kandidatu į Vilniaus miesto tarybą, žinomu šou verslo atstovu Algiu Ramanausku ir suteikė jam Tarybos nario mandatą. Su "Balsas.lt" Algis Ramanauskas bene pirmą kartą kalbėjo jau būdamas naujame, politiko, amplua.
- Sveikinu tapus Vilniaus miesto tarybos nariu ir pirmas klausimas toks, koks turbūt kyla daugeliui - ar Jūs iš tikrųjų esate rimtai pasiryžęs tapti politiku?
- Aš nelabai suprantu, ką bendro turi politika su ūkine veikla miesto labui? Klausimas nėra labai tikslus. O šiaip aš visada buvau politikuojantis žmogus. Aš nėjau į Seimą ir neisiu - bent jau artimiausius metus tikrai. Taip kad aš nesiečiau to su politika - tai daugiau darbavimasis miesto labui - ūkinis ir kultūrinis.
- Turbūt turite savo viziją, savo veiksmų programą?
- Be abejo. Tai yra konservatorių programa savivaldos klausimais.
- Kokie šios programos punktai jums labiausiai prie širdies? Gal net juos pats pasiūlėte įtraukti į programą?
- Ne, aš nieko ten nesiūliau, nes ten dirba pakankamai protingi žmonės, kurie ir be manęs žino, ką daryti. Aš esu su jais todėl, kad mūsų nuomonės iš esmės sutampa, o man pats svarbiausias klausimas yra bendruomeniškumas, bendruomenės skatinimas, nes mes, kaip ir visa postkomunistinė Europa, labai atsiliekam šituo klausimu. Aš nekalbu apie tai, kad turėtų kurtis kaip grybai po lietaus pašto ženklų rinkėjų klubai, bet gyvenamosios vietos prasme bendruomeniškumas yra nepaprastai svarbus dalykas, žymiai svarbesnis negu gali pasirodyti.
- Tikrai tam pritarčiau ir šitai mus iš tikrųjų skiria nuo brandesnių demokratijų. Kaip vertintumėte kitų šou žvaigždžių dalyvavimą rinkimuose? Manau, pažįstate vieną kitą iš tų, kurie ir dabar kandidatavo. Kaip vertinate šitą tendenciją?
- Visų pirma aš nemanau, kad yra pagrindas kažkaip išskirti šou verslo atstovus. Lygiai taip pat mes galėtume kelti klausimą ir iki ryto diskutuoti apie teisininkų, ekonomistų ar rašytojų ėjimą į politiką arba savivaldą. Mano mintis yra ta, kad aš neišskiriu šou verslo atstovų iš kitų profesijų žmonių. Asmeniškai pažįstu keletą tokių, kurie darbavosi ir ketina toliau darbuotis savivaldybėse, ir kiekvieno jų atvejis yra visiškai skirtingas. Aš negaliu lyginti Artūro Orlausko su Edmundu Kučinsku - jie yra skirtingi žmonės, skirtingų partijų nariai, ir kiekvieno iš jų atvejis yra unikalus, kaip ir kiekvieno kitos profesijos atstovo atvejis. Aš neapibendrinčiau ir nedaryčiau iš to kažkokio didelio dalyko - tai, kad šou verslo atstovas bando politikuoti arba eina į savivaldą, aš čia nematau nieko ypatinga.
- Tačiau šou verslo atstovai turi tam tikrą pranašumą: jie yra tiesiog populiaresni. Jie gali būti dar nieko nenuveikę, bet jau turi gyventojų pasitikėjimą, tam tikrus reitingus ir gali juos įvairiai panaudoti. Kitas dalykas, ar nėra taip, kad politika ir šou verslas ima susilieti? O šou žvaigždžių polinkis dalyvauti rinkimuose gali dar labiau tai sustiprinti...
- Čia yra keletas dalykų. Visiška tiesa, kad šou verslo žmonės yra žymiai populiaresni ir labiau žinomi. Čia yra savų pliusų ir savų minusų. Minusas yra tai, kad šou verslo atstovas gali gauti mandatą vien todėl, kad jis yra "fainas". Tai gali būti neteisinga ir nedemokratiška. Kita medalio pusė yra tai, kad jis būdamas po padidinamuoju stiklu savo karjeros visą laiką yra labiau pažįstamas žmonėms. Taip kad čia yra ir minusų, ir pliusų. Mano atveju - aš buvau sąraše penktas ir mane reitingavo iki ketvirto. Aišku, aš kol kas esu nieko nenuveikęs savivaldoje ir manim yra pasitikėta avansu. Pripažįstu, kad aš nustūmiau tokiu būdu žmones, kurie jau yra buvę Vilniaus miesto taryboje ir kurie už mane padarę žymiai daugiau. Jie gali jaustis nepelnytai nustumti, bet taip jau yra, toks jau yra gyvenimas. Žmonės už mane balsavo ne dėl to, kad aš populiarus, o todėl, kad jie mane žino. Taigi čia yra ir neigiamų, ir teigiamų dalykų.
- Iš 32400 rinkėjų, kurie balsavo už konservatorius, jus pažymėjo 12400. Tai labai neblogas rezultatas. Vis tik sugrįžkime prie pirmo klausimo.Norėčiau jums šiek tiek paprieštarauti – vis dėlto tarybų nariai yra tam tikri politikai. Mes jus pažįstam, ir jūs esat dešinysis - nekyla abejonių. Tačiau kodėl būtent konservatorius, o ne, sakykim, liberalas?
- Aš pasakyčiau paprastai - perfrazuojant mano mėgstamą Čerčilį, kad demokratija yra labai prasta santvarka, bet geresnės niekas neišrado. Tą patį pasakyčiau apie partijas - visos partijos Lietuvoje labai blogos. Bet konservatoriai yra mažiausiai blogi. Man labai patinka liberalai, Auštrevičiaus liberalai, ir mes esame patys artimiausi sąjungininkai su jais, bet aš pasirinkau konservatorius, nes jie man atrodo šiek tiek mielesni. Be to, aš esu didesnis patriotas negu pragmatikas, o liberalizmas yra pragmatiškesnis. Patriotizmo jame lieka mažiau.
- Jūs esate pasišiaušęs, jūs žvelgiate kitaip į daugelį reiškinių, o konservatoriai lyg tai pašaukti, primityviai suprantant konservatizmą, puoselėti tradicijas.
-Teisingai paminėjot - primityviai suprantant konservatizmą. Taip ir yra, bet Tėvynės sąjunga yra šiuolaikinė konservatoriška partija, ir aš nematau didelės bėdos, kai nuomonės tarsi ir skiriasi. Pavyzdžiui, aš esu giliai įsitikinęs, kad rašytoja, jeigu jinai buvo rašytoja, Žemaitė, neturi visiškai jokios meninės vertės, ir jos priverstinis kalimas mūsų vaikams į galvas yra labai blogas dalykas. Ir aš tą drąsiai sakau, keliu tą klausimą ir aš darysiu viską, kad situacija pagerėtų. Toks tas mano ir konservatyvumas. Plačiąja prasme konservatyvumas yra susilaikymas nuo pokyčių, jeigu reikalai juda pakankamai gerai. Tarkim, paimkim tokią šalį kaip Didžioji Britanija. Pamatysime, kad, viena vertus, jie labai konservatyvūs, kita vertus - labai novatoriški. Ir popkultūros prasme, ir savo istorinės drąsos pavyzdžiais.
- Grįžtant prie praktinių reikalų. Ar jūs domitės koalicijos formavimu Vilniaus mieste?
- Be jokios abejonės!
- Ar turite savo pastebėjimų dėl to, ar turite kokių nors prioritetų dėl partijų, su kuriomis nepatartumėt jungtis savo partijos kolegoms?
- Aš esu griežtai nusiteikęs prieš kai kurias partijas. Vis dėlto suprantu, kad jungtis su kažkuo vis tiek reikės, tad gali tekti rinktis mažesnę blogybę. Šitoj vietoj mes turime tam tikras ribas. Mano galva, galima kalbėti su žmonėmis ir iš Liberalų ir centro sąjungos, bet tik su tais žmonėmis, kurie atsiribotų nuo savo abonentinio šleifo. Su tais žmonėmis galima bendrauti, ir jeigu jie atklystų pas mus, aš manau, kad partija neprieštarautų, jog jie būtų po mūsų sparnu: tiek jie, tiek mes esame dešinieji. Bet riba būtų peržengta kalbant su bet kuo, mano galva - su bet kuo iš Pakso sektos. Kitaip negu sekta aš jų organizacijos nepavadinčiau.
Kalbėjosi „Balsas.lt“ vyr. redaktorius Saulius Spurga
