Lenkijos Vyriausybės bei Europos Komisijos teigimu, artėjant šaltajam metų sezonui Lenkijoje greitai baigsis pagal vis dar galiojančią sutartį gaunamos rusiškos dujos. Tačiau spalio viduryje baigia galioti senasis susitarimas ir Lenkija daugiau nebegaus dujų iš Rusijos. Daugiau nei metus trukusios derybos su Rusija dėl naujo padidinto dujų tiekimo buvo didžiausias Lenkijos vadovų galvos skausmas.
Lenkijai buvo tiekiamas nepakankamas dujų kiekis nuo 2009 metų pradžios, kuomet „RosUkrEnergo“, mistiška Šveicarijoje registruota „Gazprom“ bei Ukrainos verslininkų kompanija, buvo išstumta iš Ukrainos rinkos.
Kasmet kompanija tiekdavo 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų į Lenkiją per Ukrainą, tačiau nesugebėjo to padaryti po to kai buvo išstumta iš rinkos po 2009 metų pradžioje įvykusio Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto.
Taigi, nėra tikimasi, kad „RosUkrEnergo“ įvykdys susitarimo sąlygas Lenkijai. Dėl to šalis yra priversta kreiptis į kitą tiekėją – „Gazprom“ kompaniją. Lenkija anksčiau yra išsigelbėjusi kelis kartus panaudodama savo turimas atsargas, tačiau šį kartą trūkumas yra per didelis.
Lenkijos dujų infrastruktūra yra priklausoma nuo rusiškų dujų tiekimo ir tai suteikia „Gazprom“ papildomų svertų. Kompanija gali tiekti didesnį kiekį dujų, tačiau prieš tai ji pasinaudos galimybe sutvirtinti savo pozicijas Lenkijoje.
Atnaujintas dujų tiekimo susitarimas su „Gazprom“ buvo svarstomas beveik du metus, siekiant išvengti pasiduoti milžinui, kuris nori susieti dujų ir naftos kainas bei užsitikrinti, kad Lenkija priims didelius kiekius net jei bus diversifikuotas tiekimas. „Gazprom“ taip pat nori Lenkijoje įregistruoto kapitalo mainais už kai kurias Rusijos kompanijų skolas dėl dujų tranzito per Lenkiją.
2009 metų gruodžio mėnesį Lenkija pranešė, kad buvo pasiektas susitarimas, kuris, kritikų teigimu, turėtų patenkinti Rusijos poreikius. Tačiau Lenkija nesugebėjo pasirašyti šio susitarimo nepaisant to, kad jis buvo ratifikuotas. Pagal sutarties sąlygas „Gazprom“ padidint dujų tiekimą į Lenkiją iki 10 mlrd. kubinių metrų per metus. Abi šalys taip pat susitarė pratęsti kontraktą iki 2037 metų.
„Gazprom“ taip pat nori kontroliuoti „Yamal-Europe“ dujotiekio atšaką Lenkijoje, kuria dujos teka į Vokietiją, bei nenori leisti kitoms kompanijoms ja naudotis. Tai pažeistų Europos Sąjungos įstatymus, todėl Europos Komisija nusprendė įsitraukti į derybų procesą.
Rugsėjo 20 dieną Lenkijos dujų monopolininkė „PGNiG“ viešai pareiškė, kad ji nuo spalio pabaigos nebegalės tiekti dujų dėl to, jog nesant naujam kontraktui išseks jos turimi dujų rezervai. Kai kurių analitikų teigimu, „PGNiG“ grasinimai rodo Lenkijos įmonės bandymą paspausti Europos Komisiją, kad ši užmerktų akis tam tikroms sutarties sąlygoms. Tačiau energetikos infrastruktūros priežiūros skaidrumas bei priėjimo prie vamzdynų leidimas trečiosioms šalims yra viena iš esminių ES politikos pozicijų.
Penktadienį Lenkijos vyriausybė teigė, kad yra arti susitarimo, o galutinės sutarties detalės bus suderintos spalio pradžioje. Kai kurie ekspertai vertina tokias garantijas per daug optimistiškomis. Vis dėlto, labiausiai tikėtinas scenarijus yra toks, kad Lenkija, atradusį būdą bent jau oficialiai nepažeisti ES taisyklių, galiausiai pasirašys susitarimą, nes baiminsis dėl dujų nepritekliaus.
