REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tomas Gruzdys, dar žinomu Groozdo slapyvardžiu yra Lietuvos driftingo čempionato pagrindinis organizatorius ir šiaip žmogus neabejingas automobilių sportui. Įvairiaspalviais x-ais pažymėtas Tomo vairuojamas Nissan paskutiniame „Fast Lap" specialioje „Top Speed" rungtyje užėmė trečią vietą.

REKLAMA
REKLAMA

Šioje rungtyje buvo matuojamas greitis prieš Šakių posūkį ir top trejetukas atrodo šitaip:

Jonas Poškus – 192 km/h

Andrius Firantas – 188 km/h

Tomas Gruzdys – 186 km/h

Manau užteks įžangos, toliau kalbam su Groozdu apie drifto pradžią ir Lietuvos drifterių veidą pasaulyje.

REKLAMA

Automanų visuomenėje esi žinomas ir kaip drifteris, ir kaip Lietuvos driftingo čempionato organizatorius. Kaip viskas prasidėjo? Kada atradai driftą?

Nesu jau aš toks drifteris. Save vadinu automobiliu entuziastu ir žmogumi, kuriam rūpi autosporto ateitis. Iš to viskas ir prasidėjo. Rodos 2005 metais Šiaulių kartodrome, susiorganizavo keli žmonės, tame tarpe ir Timčikas (www.drifter.lt), kurie jau tada bandė slysti. Smagiai pasivažinėjome, susipažinome. Galų gale nusprendėme padaryti varžybas ir 2006 metais startavo pirmasis Driftingo Čempionato sezonas.

REKLAMA
REKLAMA

T. Gruzdžio automobilis anksčiau. automanas.lt nuotr.T. Gruzdžio automobilis anksčiau. automanas.lt nuotr.

Aš driftą atradau tuo pačiu metu, kai atradau automobilį „Nissan 200sx" – apie 2000 metus. Anksčiau nebuvau atkreipęs dėmesio į jį. Po to sekė Youtube džiunglės ir OptionVideo filmukai. Buvo gan keista, kaip jie tai padaro. Jau vėliau įsigijęs tą patį „Nissan 200sx S14" (beja kurį vairuoju dar iki šiol) pradėjau bandyti slysti.

T. Gruzdžio automobilis dabar. automanas.lt nuotr.T. Gruzdžio automobilis dabar. automanas.lt nuotr.

Ką patartum jaunimui norinčiam išmokti slysti ir galų gale atsidurti tarp driftingo čempionatų dalyvių?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patarčiau apsišarvuoti kantrybe, nes šiuo metu TOP8 yra tikrai labai stiprūs tiek vairavimo technikos, tiek pačios auto technikos prasme. Svarbiausias dalykas – praktika. Ir jokiais būdais nereikia pastoviai drožti padangas, kad sugebėtum valdyti automobilį. Svarbu, lavinti įgūdžius, refleksus ir mąstymą. Tai galima daryti reguliariai važinėjant kartingais, dalyvaujant mėgejiško lygio auto varžybose ir reguliariai paslydinejant senomis padangomis.

Atkreipčiau dėmesį ir į automobilį. Siūlyčiau pasvarstyti apie jo ekploatavimo kaštus, galios potencialą ir pan. Daugelis mano, kad pradžiai geriausiai rinktis BMW markę. Šį vokietį priversti slysti yra gan sunku. Jis buvo sukurtas priešingai nei driftui – žiedui, kur bet koks slystelėjimas ten yra nedovanotinas. Tad tam, kad galėtum mėgautis driftu, jį reiktų iš pagrindų perdaryti. Mažalitražis atmosferinis variklis, taip pat nėra idealus driftui. Todėl turbininiai japoniški automobiliai yra daug populiaresni drifto pasaulyje. Reikia mažiau modifikacijų ir investicijų, kad galėtum mėgautis padoriu driftu su juo. Labai svarbu turėti koncepciją (įsivaizdavimą), kuria kryptimi modifikuosi automobilį – ar driftui, ar žiedui, ar universalų (kokiu būdu jį padarysi universaliu ir pan.) ir nekeisti tos koncepcijos proceso eigoje, kitaip nežinia kas gausis.

REKLAMA

O ką vairuoji kasdien?

Turiu tokia koncepciją – sportui pigus ir lankstus japonas, šeimai – saugus ir patikimas vokietis. Kurį laiką vairuoju 2003 „BMW 530d Touring". Nesu visai patenkintas juo, nes jo primetama prabanga ir stilius mane nelabai žavi, nors komforto lygis labai aukštas. Į jį telpa labai daug, kai reikia prisikrauti iki lubų. Tai yra ir mano darbinis transportas ir sunkvežimis. Anksčiau turėjau 2000 „Audi S4 (2,7 Biturbo) Avant". Tai buvo beveik idealus automobilis, jei tik turėtų kiek daugiau vietos gale ir bagažinėje.

REKLAMA

Mano pirma pažintis su asmeniniu automobiliu prasidėjo 1996 metais nuo „VW Golf MkII 16v DOHC". Tai legendinis golfukas. Jaučiu nostalgiją jiems. Su juo esu keliaves iki Kroatijos pietų ir atgal, dalyvavęs daugelyje tuo metu vykusių mėgėjiškų varžybų, drago renginiuose ir pan. Tada dar gyvavo legendinė „DragonRacing" entuziastų bendruomenė.

Smagu buvo tave pamatyti ir Fast Lap trasoje. Žiedas tam tikra prasme – priešingybė driftui. Ar nesinorėjo truktelti rankinio? Kaip sekėsi?

Tiesa pasakius save labiau laikau žiedininku, nei drifteriu. Man svarbiausias ir didžiausias iššūkis yra įveikti posūkį, kuo greičiau ir kuo tiksliau. Jaučiu didelį malonumą, kuomet kas kartą pavyksta atrasti naujas trajektorijas, naujus būdus pagerinti laiką ir iš to mokytis. Žiedas man yra iššūkis ir iššūkis sau pačiam. Na, o driftas – tai pramoga. Jokiais būdais nenoriu nuvertinti drifterių sugebėjimų. Priešingai, žaviuosi geriausiais Lietuvos drifteriais ir džiaugiuosi, kad jie sparčiai tobulėja, tampa pastebimi užsienyje, viešina Lietuvos vardą ir įkvepia jaunimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šis sezonas deja jau artėja į pabaigą.. kokie planai kitiems metams?

Iškart po finalo Kaune, ruošimės kitam sezonui. Lapkričio mėnesį Drifting.lt atstovai vyks į pasaulio drifto konferenciją, kurioje dalyvaus įvairaus rango pasaulio drifto renginių organizatoriai. Ten apžvelgsime esamą situaciją driftingo pasaulyje ir atskiruose regionuose, aptarsime ateities planus, galimą bendradarbiavimą. Šioje konferencijoje Lietuva turi gerą vardą ir stiprų žodį, o tai labai svarbu tokiai nedideliai šaliai kaip Lietuva. Lietuvos drifteriai užsienyje yra geriau žinomi, nei jie patys mano. Šnekėti apie kitų metų Driftingo Čempionatą manau yra dar ankstoka, tačiau aišku viena – jis bus ir bus nemaži pasikeitimai. Taip pat yra automobilių srities planų susijusių ne tik su drifingu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų