Parduotuvėse brangsta pagrindiniai maisto produktai: miltai, duona, pienas, kruopos, aliejus, kava. Prekybos centrai iš gamintojų kasdien gauna pasiūlymus peržiūrėti kainas.
Deklaruojama brangimo priežastis – sukilusios žaliavos kainos. Užvakar Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje tvirtinama, kad pernelyg didelės maisto produktų kainos ne visuomet yra komerciškai pagrįstos ir siūloma kovoti su piktnaudžiavimu maisto rinkoje.
Brangsta beveik viskas
Nuo rugpjūčio vidurio duonos kainą vidutiniškai 10 procentų pradėjo kelti gamintojai. „Pradėjo „Vilniaus duona“, netrukus sulaukėme ir kitų kepėjų siūlymų peržiūrėti duonos kainas. Prie derybų stalo pavyko pasiekti, kad brangs ne visa produkcija – iš keliasdešimties pozicijų gal keliolika. Ką mes galime padaryti? Tik optimaliai pasistengti išsaugoti savo prekiniu ženklu pavadintus duonos gaminius“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Renata Saulytė, „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene.
Pastarąją savaitę prekybos centruose apie 10 procentų brango kava, apie 20 procentų – visų rūšių aliejus. Anot „Maxima LT“ atstovės, šių produktų kainos priklauso nuo pasaulinės biržos tendencijų.
Miltai prekybos centruose šią savaitę irgi brango apie 10 procentų.
„Po miltų turėtų apie keliolika procentų brangti makaronai ir kruopos, išskyrus grikius, kurie nuo metų pradžios jau pabrango du–tris kartus. Tačiau tikimės, kad sulaukus naujo derliaus rugsėjo pabaigoje, grikiai turėtų atpigti,“ – prognozuoja R. Saulytė.
Anot pašnekovės, pirmieji savo sprendimą vidutiniškai 10 procentų branginti pieno produktus (vienus – keliais, kitus – keliasdešimčia procentų) atsiuntė „Pieno žvaigždės“. Kiti pieno gamintojai irgi įspėjo apie rudeninį kainų peržiūrėjimą.
„Deja, pastaruoju metu nepasakyčiau, kad kas atpigtų“ – sakė R. Saulytė. Šiemet, lyginant su pernai, šiek tiek pigesnės buvo lietuviškos daržovės, bet lietuviškam derliui pasibaigus, ir daržovės neišvengiamai brangs. Kol kas prekybos kompanijos atstovė teigė negirdėjusi apie gresiantį mėsos ir žuvies brangimą.
Abejoja kainų didinimo būtinybe
Užvakar Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje tvirtinama, kad pernelyg didelės maisto produktų kainos ne visuomet yra komerciškai pagrįstos.
„Vienareikšmiškai negalėčiau pasakyti, kad kainos neturi pagrindo kilti, tačiau nerimta, kai visa kaltė verčiama žaliavų brangimui...“, – gamintojų argumentais abejoja ir Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.
Anot J. Kraujelio, grūdai šiemet iš tiesų brango beveik dvigubai – nuo vidutiniškai 362 litų už toną pernai iki besiformuojančios 600 litų už toną kainos šiemet. Tačiau 2008 metais vidutinė grūdų supirkimo kaina buvusi 616 litų už toną. „Pernai grūdų kaina buvo beprotiškai žema, bet duona ar buvo atpigusi? Aš negirdėjau tokių dalykų“, – sako J.Kraujelis.
Kita vertus, pavyzdžiui, šių metų birželio duomenimis, žemdirbio augintojo dalis duonos kainoje tesudaro 8 procentus, duonos pramonės – 42 procentus, prekybos antkainis – 28 procentus, mokesčiai – 17 procentų.
Todėl, J.Kraujelio manymu, ta nedidelė dalelytė neturėtų turėti lemiamos įtakos branginti duonos 10 ar 15 procentų.
Kitaip yra su pieno produktais. Pieno supirkimo kainos, lyginant su pernai, kai buvo „nukritusios žvėriškai“, padidėjo apie 40 procentų – iki 815 litų už toną. Tačiau, pasižiūrėjus į Europos Sąjungos 27 šalių pieno supirkimo kainų lentelę, Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje nuo galo (23,5 eurocentai už litrą), mažiau už pieną savo ūkininkams moka tik rumunai (21,5 ec), kai tuo tarpu ES vidurkis yra 29,5 eurocentai. Tad, J.Kraujelio manymu, Lietuvos valgytojai turi galimybę vartoti dar pakankamai pigius pieno produktus.
Kiaulienos bei paukštienos kaina, tvirtino asociacijos prezidentas, yra susijusi su pašarinių grūdų kainomis, kurios šiemet dar nenusistovėjo, bet irgi prognozuojama, bus didesnės, nei pernai. Viltis, kad grūdinių pašarų brangimą kompensuos žoliniai pašarai, anot J.Kraujelio, žlugo pasidarius labai sunkioms derliaus nuėmimo sąlygoms.
Iki šiol mėsos rinką reguliavęs lenkiškas faktorius, anot J. Kraujelio, šiemet gali nesuveikti, nes pašarai brangsta ir Lenkijoje.
Kepėjai – ne labdaros organizacija
„Niekas kainomis nemanipuliuoja, tik žmonės kažkodėl labai skaudžiai sureaguoja į duonos brangimą. Atseit, viskas gali brangti, išskyrus duoną“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Edita Čalnarienė, UAB “Joniškio duona“ direktorė. Tačiau duonos gamintojai, anot pašnekovės – yra ne labdaros organizacija, o žmonės, kurie stengiasi turėti bent menką uždarbį.
„Joniškio duona“ maždaug dešimtadaliu savo produkciją pirmąjį kartą brangino rugpjūčio pabaigoje, kai miltai (kurie sudaro pusę duonos kiekio) brango 60 procentų. Anot bendrovės vadovės, laukia antrasis brangimas, tačiau jį prognozuoti esą labai sunku.
E.Čalnarienės teigimu, šiemet duonos brangimas buvęs dėsningas, tik apmaudu, kad viskas susidėjo kartu ir žmogus atakuojama iš visų pusių.
Pasiteiravus, kodėl pernai, kai miltai buvo perpus pigesni, duona nepigo, E.Čalnarienė atsakė, kad kepėjai – tikrai ne ta verslo rūšis, kuri kraunasi milijonus. 2008 metais miltai iš tiesų buvę pigesni ir, anot pašnekovės, šiemet prekybos centruose buvo galima įsigyti ir pigios duonos po 70 centų, ir batoną po 45 centus.
O gerais metais kepėjai džiaugiasi galėdami užsidirbti bent įrangos atnaujinimui. „Kodėl ūkininkams gali būti geri metai, o kepėjams negali?“, – teiravosi “Joniškio duonos“ vadovė.
Pienas brangs palengva iki metų galo
„Kad brangs – vienareikšmiška, kiek brangs – atsakyti sudėtinga“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Gintaras Bartašius, „Vilkyškių pieninės“ grupės, kuriai priklauso ir „Kelmės pieninė“, generalinis direktorius.
Anot G. Bartašiaus, padidėjusias pieno supirkimo kainas pirmąjį metų pusmetį vidaus rinkoje gamintojai dengė eskporto sąskaita. Tačiau ir toliau brangstant žaliaviniam pienui, gamintojai neišvengiamai turi didinti pieno produktų kainas ir vidaus rinkoje.
Ir iki šiol, anot G.Bartašiaus, pieno produktai brango, tačiau labai lėtai. Toliau pieno produktai (atskiromis grupėmis) brangs palaipsniui iki Naujųjų metų. Kainų didėjimas, anot G. Bartašiaus, priklausys ir nuo pieno supirkimo kainų, ir nuo situacijos pieno produktų rinkoje.
Kruopos gali brangti trečdaliu
„Pirmi metai, kad tokiu laiku nebūtume prisipylę miežių. Ūkininkai neskuba vežti nei kviečių, nei miežių, nei kvietrugių, matyt laukia stebuklo – dar didesnio kainų padidėjimo, nors kainos jau ir taip yra sukilusios“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Sigitas Krivickas, Radviliškyje įsikūrusios kruopų gamintojos „Fasma“ vadovas.
Anot S.Krivicko, miežinės, perlinės kruopos, avižiniai dribsniai nuo gegužės mėnesio iki dabar jau brango apie 30 procentų, panašiai tiek turėtų brangti žirniai.
Ryžiai dėl potvynių Pakistane gali brangti apie 5–7 procentus.
Apie grikių kainą, anot S.Krivicko, kalbėti neverta, nes grikių tiesiog nėra nei Lietuvoje, nei kaimyninėse rinkose, todėl grikių likučiai parduotuvėse subrangę iki neregėtų aukštumų. Vis dėlto grikių atpigimo su nauju derliumi S. Krivickas nesietų.
Jo nuomone, grikių kaina apskritai buvo išsikraipiusi tiek, kad nei Lietuvos, nei kitų šalių ūkininkams jų auginti nebeapsimokėjo, tad grikių laukai buvo keičiami kitomis kultūromis ir pamažu ėmė nykti. Todėl net ir naujo derliaus grikių kainos, prognozuoja S.Krivickas, gali išlikti apie penkis litus už kilogramą.
Kainų didėjimą, anot bendrovės vadovo, lemia ir bene trečdaliu mažesnis nei pernai derlius.
„Tokio rudens, kad taip staigiai sušoktų kainos, dar neturėjome“, – prisipažįsta S. Krivickas. Tačiau kruopų gamintojo manymu, be objektyvių priežasčių, žaliavos brangimui įtakos gali turėti ir panika rinkoje.
Nors „Šiaulių krašto“ pašnekovai tikino, kad maisto produktai šalyje brangsta dėl objektyvių priežaščių, visi teigė suvokiantys, kad pagrindinių maisto produktų, ypač duonos, brangimas, vartotojų priimamas skaudžiausiai. Ypač šiuo sunkmečio metu, kai, anot E. Čalnarienės, „žmogus atakuojamas iš visų pusių“.
Gamintojų prognozėmis, šiemet pagrindiniams maisto produktams gali tekti išleisti nuo 10 iki 30 procentų daugiau.
Nijolė KOSKIENĖ
