REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Seimui pateiktos svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) ir Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kurios, jei būtų priimtos, leistų anonimiškai susidoroti su politiniais oponentais ir, jei būtų masiškai taikomos, sukeltų šalyje dalinę nacionalizaciją. Tačiau ne visi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai tokias grėsmes įžvelgia.

REKLAMA
REKLAMA

D.Grybauskaitės pasiūlyta BPK pataisa leistų pritaikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą apie korupcinius nusikaltimus pranešusiems gyventojams. Tad jei kaimynė supyktų ant savo kaimynės, galėtų ją anonimiškai apskųsti, kad esą ima kyšius, ir taip susidoroti. Prieš rinkimus lengvai pavyktų susidoroti ir su politiniais oponentais. Siūloma pataisa leistų įteisinti išplėstinį asmens turto konfiskavimą, net ir tuo atveju, jei nusikalstamu būdu įsigytas turtas perleistas kitiems asmenims. Bet koks asmuo, net jei nėra jokių nusikalstamos veiklos įrodymų, turėtų įrodinėti, kad jo turtas įsigytas už švarius pinigus.

REKLAMA

V.Gapšys sužavėtas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, tarptautinės teisės magistras Vytautas Gapšys dėl tokių D.Grybauskaitės pasiūlymų labai džiaugėsi:

–  Aš manau, šios pataisos iš užsienio teisės praktikos gali būti labai perspektyvios kovojant su nusikalstamomis veiklomis. Teisinga linkme judame. Nebūtinai tos pataisos bus pritaikomos, bet atliks tam tikrą prevencinį darbą. Šimtu procentų nesu tikras, kaip tos pataisos veiks, bet kad formuojama tokia praktika – turtas tik už teisėtai gautas pajamas, tai labai teisinga. Turi būti visuotinis nepakantumas neteisėtoms veikloms.

REKLAMA
REKLAMA

–  Bet juk ir dabar Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje rašoma apie turto konfiskavimą. Šio straipsnio 2oji dalis numato, kad „kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu įgydami turtą jie žinojo arba turėjo žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už jas naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos". Konfiskuoti ir dabar galima. Tai kodėl reikia gąsdinti nusikaltimų nepadariusius piliečius vos ne visuotine jų turto nacionalizacija? Gal komunizmą jau statome? Juk piliečiai gali neatsiminti, kaip įsigijo turtą prieš 19 metų. Juk tada dar „vagnorėliai" buvo mūsų valiuta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

–  Baudžiamajame kodekse yra senaties terminai. Jie niekur nedings. Bus tiriamos nelabai senos veiklos. O staigūs turto šuoliai tikrai atkreips dėmesį. Tik judėdami į priekį pasieksime rezultatų. Aš asmeniškai žiūriu ne į patį pataisų turinį, bet į patį principą.

–  O kam žiūrėti į patį principą, jei turime Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą? Galų gale turime prokuratūrą ir teismą. Prižiūrėtojų ir taip pakanka. Ar netaps įstatymų pataisos politinių oponentų medžiokle?

REKLAMA

–  Visi politikai ir dabar deklaruoja savo turtą bei pajamas. Nematau čia problemų.

J.Sabatauskas nesužavėtas

Daug atsargiau D.Grybauskaitės pasiūlytus įstatymų pataisų projektus vertino V.Gapšio kolega, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas:

–  Sutinku su prezidentės argumentu, kad žmonių aktyvumas kovojant su korupcija būtinas. Žmonės dažnai nedrįsta liudyti.

–  O dabar gali išdrįsti liudyti neteisingai, suvesti sąskaitas su savo priešais. Tarkime, dėl išmindžiotų braškių. Esą tegul juos patampo, palaiko areštinėje. Tegul gaišta laiką įrodinėdami, kad nekalti. Kyšių neėmė.

REKLAMA

–  Anonimiškumas galėtų būti taikomas nebūtinai tiems piliečiams, kurie iš šono apie korupciją sužinojo, bet valstybinių institucijų tarnautojams. Kad drįstų pranešti apie kyšius imantį savo viršininką. Nebijotų, kad viršininkas su jais susidoros. Tačiau, žinant žmonių mentalitetą, visko gali būti. Gal tyčia savo viršininkus skųstų. Ir nekorumpuotus. Juk šiandien tos institucijos, kurios kovoja su nusikalstamumu, irgi remiasi tais pačiais įrodymais. Liudytojų parodymais. Man sunku prognozuoti, kas bus ateityje. Juk ir dabar, kai teisėsaugininkai sulaiko smulkų kyšininką, pasiūlo tam kyšininkui įduoti savo viršininką. Pasakyk, kad tavo viršininkas darė ką nors panašaus, o mes tau siūlysime mažesnę bausmę, tik su paglostymu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

–  O kas garantuos, kad įkliuvusieji, bandydami kuo lengviau išsisukti, puls masiškai įduoti savo viršininkus? Arba klerkas pasistengs prieš rinkimus įduoti savo kitų politinių įsitikinimų direktorių. Atgims savotiški stalinizmo laikai. Visuotinė paranoja, kai visi lauks netikėto klastingo smūgio į nugarą. Kuo greičiau kopsi karjeros laiptais, tuo daugiau turėsi slaptų priešų ir slaptų skundikų.

–  Kartais man tokios mintys ateina į galvą. Matome, sulaiko savivaldybės smulkų pavaldinį, o įtarimai galiausiai pareiškiami merui ar vicemerui. Bet paskui nieko negirdime apie tą bylą. Ir dabar įstatymų pakanka, kad būtų galima pasidomėti, ar valstybės tarnautojas gyvena pagal savo pajamas. Bet to nedaroma. Jei žmogaus pajamos mažesnės, nei reikia jo turtui išlaikyti, iškart kyla klausimas – iš ko tas žmogus gyvena.

REKLAMA

Išplėstinė turto konfiskacija taip pat kelia daug klausimų. Nebuvo įstatyme tokių didelių spragų, kaip teigiama. Be to, nusikaltėlis gali perleisti savo turtą visai ne giminaičiui. Jei įsigijai pagal skelbimą internete ar iš nekilnojamojo turto agentūros, tai gali net nepažinoti to žmogaus, padariusio nusikalstamą veiką. Civiliniame kodekse esi sąžiningas įgijėjas. Tą siūlomą išplėstinį turto konfiskavimą labai įdėmiai reikės peržiūrėti. Norima apimti visus atvejus. Kai pirkėjas ir neprivalėjo žinoti, kad jo perkamas turtas kadaise buvo įgytas nesąžiningai. Civiliniame kodekse yra numatyta įgyjamoji senatis. Juk žmogus gali būti nusipirkęs nusikalstamu būdu įgytą daiktą iš ketvirtų penktų rankų. Nekilnojamajam turtui įgyjamoji senatis yra 10 metų, o kilnojamajam – 3 metai.

REKLAMA

–  Tarkime, įsigijau už sąžiningai gautas pajamas automobilį. Iš kur man žinoti, kad ankstesnis savininkas buvo kam nors skolingas, o jo kreditorius turi pluoštą skolos raštelių? Juk žmogus nėra ekstrasensas.

–  Manau, kad įstatymą reikia keisti tada, kai kitos išeities nėra. Kai jis nepadeda atbaidyti nuo nusikalstamos veiklos. Jei buvo šimtai turto konfiskavimo atvejų, bet įstatymas vis vien nusikaltėlių neatbaidė, tada tokį įstatymą tikrai reikia keisti. Bet kiek tokių konfiskavimo atvejų iš tiesų buvo? Labai nedaug. Gal dabartiniai įstatymai netikusiai taikomi? Tarkime, sakoma, kad reikia griežtesnių sankcijų. 1– 5 metų nepakanka. Iškart klausiu. O kiek žmonių realiai atsėdėjo tuos 1– 5 metus? Jei 500 atsėdėjo, bet nusikaltimų vis vien nemažėja, tokį įstatymą reikia keisti. O jei per 10 metų nė vienas neatsėdėjo, vadinasi, įstatymas buvo netinkamai taikomas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų