REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Tikrai veiksmingi papildai“, „lieknėjimo papildai – numesite po pusę kilogramo kiekvieną dieną“, „maisto papildai tiesiai iš Kinijos“ – tokių ir panašių skelbimų lietuviškame internete nors vežimu vežk. Didžioji dalis juose aprašomų ir maisto papildais vadinamų preparatų ne tik neveiksmingi, bet įvežti į šalį nelegaliai, kenksmingi bei dažnai Lietuvoje draudžiami.

REKLAMA
REKLAMA

Pasakojimai apie „stebuklingai“ numestą svorį

Vienas tokių preparatų, ypač dažnai minimas internetiniuose skelbimuose, esą lieknėjimą skatinantis „LiDa“. Jį prieš kelerius metus oficialiai uždraudė po to, kai atlikus tyrimus paaiškėjo, kad maisto papildu vadintame preparate – kone dukart didesnė nei leidžiama veikliosios medžiagos – sibutramino – norma. Centrinę nervų sistemą veikianti medžiaga slopina alkio jausmą ir „LiDa“ vartotojai dažniausiai tiesiog nustoja valgyti. Vis dėlto internetiniai prekeiviai draudimo įvežti ir pardavinėti šį preparatą nepaiso ir prekyba juo klesti.

REKLAMA

„Vartojau „LiDa“, bet tik savaitę. Ilgiau negalėjau jo vartoti, nes pradėjo rankos, kojos drebėti, darėsi silpna ir pykino nuolat“, – preparato vartojimo patirtimi vienoje internetinių diskusijų dalijosi mergina, bandžiusi lieknėti pasitelkusi uždraustąjį „LiDa“. „Troškino, nemaloniai džiuvo burna, kelias dienas skaudėjo galvą, vėliau pajutau, kad nuo bet kokio fizinio muša prakaitas, negaliu nė pajudėti“, – guodėsi dar kita mergina, pasiryžusi sulieknėti drastišku būdu. „Neužmigdavau naktimis ir bijojau užmigti, kalatojosi širdis, vis pritrūkdavo oro, pildavo tai šaltas, tai karštas prakaitas, nuolat tirpdavo kairė ranka. Vis bijojau, kad tuoj mirsiu“, – išgyvenimais dalijosi „LiDa“ vartotoja.

REKLAMA
REKLAMA

Šie pasakojimai – tik keli lašai jūroje. Internete gausu istorijų, kuomet merginos giriasi dėl „stebuklingo“ preparato numetusios per porą savaičių 12 ir daugiau kilogramų. Dar blogiau tai, kad į nukentėjusių nuo šio maisto papildo balsai lieka neišgirsti, daug įdomesnės ir patrauklesnės atrodo istorijos tų, kurie sulieknėjo stulbinančiu greičiu.

Gydytojai: žmonės neretai nukenčia

Dietologė Jūratė Dobrovolskienė, paklausta, ar teko girdėti apie Lietuvoje draudžiamą preparatą „LiDa“ vartojančius asmenis, tvirtino, jog apie tai teko girdėti ne kartą ir vartojimo tendencijos nemažėja. „Vartoja masiškai. Tą galiu tikrai pasakyti. Ir tikrai vartojimas nemažėja, – sakė ji. – Kolegos, dirbantys toksikologiniuose, kardiologiniuose skyriuose pasakojo, kad tenka susidurti su šio preparato vartotojais.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paprašyta pasakyti, ką sukelia šis, tarp trokštančių sulieknėti itin populiarus maisto papildas, gydytoja išvardijo ne vieną šalutinį poveikį. „Tai burnos džiūvimas, drebulys, prakaitavimas, širdies ritmo sutrikimai, bendri sveikatos sutrikimai, silpnumas. Šie požymiai pasireiškia labai greitai, tačiau gausu vėliau ir pasireiškiančių, tad tiksliai pasakyti, kokią žalą sveikatai daro „LiDa“, labai sunku“, – aiškino dietologė.

Pasak medikės, numesti 12 kilogramų per dvi savaites yra tragedija. „Organizmas normaliai reaguoja tada, kai suliesėjama trimis-keturiais kilogramais per mėnesį. Tai lėtas ir tolygus liesėjimas. Įsivaizduokite, kad jums nupjauna koją. Jūs iš karto griūnate. Sakau labai vaizdžiai, tačiau žmonės, numetantys 12 kilogramų per dvi savaites, elgiasi būtent taip“, – barė drastiškai lieknėti pasiryžusius gydytoja.

REKLAMA

J. Dobrovolskienė tvirtino, kad prekyba maisto papildais turėtų būti kontroliuojama griežčiau, mat gydytojams tenka susidurti ne tik su vartojančiais garsųjį „LiDa“, bet ir kitus maisto papildus, kurie ne tik neduoda naudos juos vartojančiam žmogui, bet ir kenkia sveikatai. „Kol nėra žmogų ginančios sistemos, tol niekas nepasikeis. O ginti tikrai reikia, nes žmonės nuo tokių preparatų smarkiai nukenčia, – tvirtino J. Dobrovolskienė. – Gal ir nesusigadina sveikatos, bet vartoja ilgą laiką, poveikio jokio, o pinigus išleidžia milžiniškus. Arba „prikišta“ įvairiausių žolių, nuo kurių dar ir alergiją galima įgyti.“

REKLAMA

Nelegalių vežėjų sugaudyti neįmanoma

Nelegalių, Lietuvoje neženklintų, paženklintų netinkamai arba draudžiamų maisto papildų galima rasti ne tik internete, bet ir šalies turgavietėse. Ir nors turgavietes periodiškai tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai, internete maisto papildų prekeiviai nesuvaldomi. Maisto papildai, pagaminti Europos Sąjungos šalyse arba Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje į Lietuvą yra įvežami be didesnių apribojimų. Kitose šalyse gamintų maisto papildų vežėjai privalo pateikti Valstybinei Sveikatos priežiūros tarnybai produkto ženklinimo lietuvių kalba pavyzdį, o VMVT – produkto pavyzdį laboratoriniams tyrimams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taip tikrinami maisto papildus įvežančios įmonės, juridiniai asmenys“, – aiškino VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus specialistė Ramunė Baranauskienė. Valdininkė neslėpė, jog paprasti lietuviai su tokia griežta kontrole nesusiduria. „Jie skrenda lėktuvais, tuos preparatus pasiima į rankinį bagažą, į kuprines arba atsisiunčia paštu. Jų kontroliuoti praktiškai neįmanoma“, – tvirtino R. Baranauskienė.

Pasak VMVT atstovės, maisto papildais prekiauti, juos tiekti rinkai gali visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą, išduotą šios tarnybos.

REKLAMA

Nelegaliais keliais į Lietuvą patenka ir maisto papildu vadinamas kiniškas preparatas „LiDa“, kurio sudėtyje prieš kelerius metus buvo rasta dukart daugiau sibutramino (medžiaga, veikianti centrinę nervų sistemą – Balsas.lt) nei leistina norma. Nors Lietuvoje šis preparatas uždraustas, jo interneto prekeiviai siūlo pačiomis įvairiausiomis formomis ir kiekiais, o lietuvaičiai jį noriai perka, mat veikdamas centrinę nervų sistemą, „LiDa“ užblokuoja alkio centrus.

Vietoje bausmės – įspėjimas

„Tarnyba nuolat vykdo prekybos maisto papildais internete kontrolę ir, nustačius, kad siūlomi įsigyti papildai nenotifikuoti, perspėjami interneto svetainių administratoriai, o nepavykus su jais susisiekti ir nustatyti tapatybės, informacija perduodama Kriminalinei policijai. Esant reikalui, apie nelegalią prekybą informuojame ir Valstybinę mokesčių inspekciją“, – tvirtino R. Baranauskienė.

REKLAMA

Internete po padidinamuoju stiklu atsiduria ir paprasti prekeiviai, ir maisto papildais prekiaujančios įmonės. Vis dėlto atsakyti, ar dažnai tenka įspėti prekeivius, kad jų parduodami preparatai nėra notifikuoti Lietuvoje, arba prašyti nutraukti veiklą, R. Baranauskienė negalėjo. „Internetinė prekeivių kontrolė mūsų tarnyboje gana nauja veikla, todėl negalėtume pateikti kažkokių duomenų ar skaičių“, – aiškino ji.

Pasak R. Baranauskienės, VMVT griežčiau bausti gali tik juridinius asmenis, prekiaujančius maisto papildais. Iš jų galima atimti Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą arba išbraukti iš registrų sąrašo. Tuo tarpu fiziniai asmenys, internetu siūlantys net ir Lietuvoje uždraustus preparatus, tėra įspėjami ir prašomi nepardavinėti nelegalių maisto papildų. „Mūsų tarnyba jų bausti negali. Tą turėtų daryti teisėtvarkos pareigūnai“, – konstatavo R. Baranauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baudos iki kelių tūkstančių

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis Balsas.lt portalui tvirtino, jog bendradarbiauti su VMVT teko ne vieną kartą, teko bausti ir ne vieną nelegalių preparatų pardavėją.

„Pardavėjai baudžiami įvairiais pagrindais: vieni už neteisėtos farmacinės veiklos vykdymą, kiti – už neteisėtų medžiagų pardavimą“, – aiškino pareigūnas. Pasak jo, tokiems prekeiviams skiriamos nuobaudos prasideda nuo kelių šimtų litų ir gali pasiekti kelis tūkstančius.

Anot T. Ulpio, policijos pareigūnai nevengia užsukti į turgavietes ir patikrinti tų, kurie parduoda įvairius maisto papildus, be to, rengiami ir specialūs reidai. Vis dėlto pareigūnas neslėpė, kad surasti ir nubausti internetinius prekeivius kur kas sudėtingiau. „Tačiau suprantama, jie nori parduoti savo turimus preparatus, tad policijos pareigūnai kartais surengia specialias operacijas ir imituoja preparatų pirkimą, susitinka su prekeiviais ir juos sulaiko“, – aiškino T. Ulpis.

REKLAMA

Dažniausiai papildai įvežami iš JAV, Kanados ir Baltarusijos

Remiantis VMVT duomenimis, per pirmąjį 2010 metų pusmetį Lietuvoje veikė kone 1900 maisto papildų kontrolės objektų: 139 maisto papildų didmeninės prekybos įmonės, 8 maisto papildų gamybos įmonės, 1492 vaistinės.

Per pirmuosius šešis metų mėnesius patikrintos 5 gamybos įmonės, 102 maisto papildų didmeninės prekybos objektai ir 488 vaistinės. Nustatyta 34 pažeidimai, dažniausiai – netinkamai nurodytas tinkamumo vartoti terminas, nenurodomas grynasis kiekis, rekomenduotinos paros normos, nurodoma ar užsimenama apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes.

Per pirmąjį 2010 metų puspetį į Lietuvą importuota daugiau nei 73 tonos maisto papildų. Dažniausiai papildai įvežami iš JAV, Kanados ir Baltarusijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų