“Tą naktį, kai degė bažnyčia, mes su seniūnu sakėme, kad vis tiek bandysime ją atstatyti, nesvarbu, pavyks ar nepavyks", - šiandien Saldutiškio, Kirdeikių ir Labanoro parapijas administruojantis klebonas Jurgis Kazlauskas kalba pakylėtai. Jį galima suprasti - pagaliau darbai Labanore pajudėjo.
Prieš kelias dienas statybininkai baigė pirmąjį darbų etapą - pamatus. Į juos per tris savaites darbininkai dailiai sumūrijo ir iš apylinkių surinktus, ir senuosius dar nuo karščio nesutrupėjusius akmenis.
Pamatę darbų spartą, ir Labanoro žmonės ėmė tikėti, kad bažnytėlė atgims. Tas tikėjimas buvo sumenkęs matant pusę metų šventoriuje apmirusį gyvenimą.
Klebonas J.Kazlauskas neslepia - atstatymo pradžia užsitęsė dėl daugybės trukdžių. Marios laiko praėjo, kol abu su seniūnu Vincu Jusiu surinko būtinus parašus. Be paveldo sergėtojų ir archeologų leidimo jie negalėjo pradėti jokių atstatymo darbų.
Dar ir praėjusią savaitę po šventorių šmirinėjo archeologai su metalo ieškikliu.
“Iki labanorinių jau turėsime sienas, iki žiemos tikimės uždengti stogą, sudėti langus, duris, o per kitas labanorines įžengti į blizgančią bažnyčią", - net nesistengia slėpti optimizmo klebonas. Jam pritaria Labanoro seniūnas V.Jusys, bažnyčios atstatymą laikantis savo garbės reikalu.
Talkino visa Lietuva
Klebonas ir seniūnas stebisi po šios nelaimės sutikę tiek gerų žmonių. Iš daugelio miestų suvažiavę talkininkai porą savaitgalių triūsė, kol iš šventoriaus išvalė apanglėjusius rąstus, ritino akmenis, sijojo pelenus rinkdami kiekvieną smulkmeną.
Vėliau buvo dar kelios talkos. Bet jau dirbo savi, labanoriškiai. Susirinkdavo 20 ar 30 žmonių. Jaunesni plušėjo, o senulytės už juos meldėsi.
Senučiukių noras sulaukti naujų Dievo namų - didžiulis. Kartą, kai klebonas su seniūnu išvažiavo į sostinę varstyti valdiškų durų, mišias Labanoro klebonijoje laikyti buvo paprašytas jaunas kunigėlis. Pas jį atėjo močiutės su pinigėliais prašydamos aukoti mišias už tai, kad klebonui ir seniūnui sostinėje gerai sektųsi.
Magiškas vardas - Labanoras
Seniūnas V.Jusys džiaugiasi, kad pastangos kol kas nenueina veltui. Pritarimo juodu su klebonu sulaukia beveik visur. Labanoro vardas išties magiškas.
Antai Vyriausybė pirmam darbų etapui skyrė pusę milijono. Kitąmet pažadėjo dar tiek pat. Švenčionių rajono savivaldybė nė kiek nesispyriodama pervedė 100 tūkst. litų.
Buvo suprasti labanoriškiai ir generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko. Jis pasirūpino, kad pigiau bažnyčios statybai būtų leista nusipjauti 300 kubinių metrų stataus miško. Vienas labanoriškis paaukojo bažnyčios sienoms visą biržę. Tad 450 kubinių metrų rąstų jau keli mėnesiai laukia, kol bus suguldyti ant naujų pamatų.
V.Jusys ketvirtadienį pakilios nuotaikos grįžo iš Finansų ministerijos. Tikėjosi sunkaus pokalbio apie pinigus kitiems metams, o išgirdo: “Nesirūpink, jeigu pradėjome, tai ir baigsime". Tiesa, kas tas geradaris ministerijoje, seniūnas neatskleidė.
Bus kaip buvusi
Bažnyčia iškils tokia pat kaip buvusioji. Išlikęs rekonstrukcijos, atliktos prieš porą metų, projektas.
Seniūnas V.Jusys neabejoja, kad vidus atrodys taip pat, kaip atrodė iki gaisro. Mat kiekvienas paveikslas, kiekviena detalė yra užfiksuota. Tarsi nujausdamas nelaimę prieš keletą metų seniūnas pasirūpino, kad atvažiavęs fotografas įamžintų bažnyčios interjerą.
Tarsi patvirtindamas jo žodžius klebonas neslėpė prašęs, kad naujosios durys būtų kiek aukštesnės. “Projektuotojai paklausė, ar aš noriu bažnytėlę atstatyti ar pastatyti. Supratau, kad jokių patobulinimų nebus", - lyg linksmą pokštą pasakoja J.Kazlauskas.
Tačiau akiai nematomų pasikeitimų bažnytėlėje bus. Maldos namai taps jaukesni, nes jie bus šildomi. Iš klebonijos, kur rengiama katilinė, vamzdžiais po žeme į bažnyčią bus pučiamas šiltas oras.
Klebonui svarbu atkurti buvusią šventovės dvasią. Jis sako nė kiek kiek neabejojantis, kad tai pavyks.
Tą patį žada ir visus statybos darbus atliksiančios bendrovės vadovė Vida Maišėnienė. Jos įmonė atnaujino Biliakiemio, Sudeikių bažnyčias, tad jau turi panašios patirties. Be to, sako V.Maišėnienė, šioje bažnyčioje krikštyta jos mama, tad blogai statyti ji negalinti.
Aukotojus įamžins
Didesnes ar mažesnes sumas nuolat aukoja verslininkai ir paprasti žmonės.
Neseniai klebonas J.Kazlauskas grįžo iš Dusetų aplankęs 90-metę Oną Atkočiūnaitę. Tremtį išgyvenusi senolė į bažnyčios atstatymo sąskaitą pervedė dalį savo santaupų - 16 tūkst. litų.
Nė vienas aukotojas - ar jis nepagailėjo kelių litų, ar kelių tūkstančių - nebus pamirštas, prižada seniūnas.
Kol kas aukotojus registruoja klebonas. Vėliau, kai naujoji bažnyčia atvers duris, garbingoje vietoje gulės knyga, kurioje kiekvienas atvykęs aukotojas galės rasti savo pavardę. “Tik nerašysime, kas kiek pinigų davė. Kad žmonės neįsižeistų. Vienam ir dešimt litų brangesnis pinigas nei kitam dešimt tūkstančių", - sako Labanoro seniūnas.
Prisidedantiesiems prie bažnyčios atstatymo jau teikiami medaliai. Juos sostinės “Ulos" įmonės juvelyrai nuliejo iš gaisravietėje rastų išsilydžiusio balto metalo luitų.
Kiek vis dėlto kainuos atstatyti bažnyčią? Po gaisro paskelbta 1,7 milijono litų suma parengus projektą gerokai ūgtelėjo. Suskaičiuota, kad statybos sąmata su suolais, paveikslais ir altoriais sieks 2,9 mln. litų.
Tad neabejotinai pinigų trūks. Ruošiantis Labanoro atlaidams, šventoriuje bus pastatyta aukų dėžutė. Pasak seniūno, per vieną savaitgalio dieną per Labanorą važiuoja daugybė automobilių. Keliautojai sustoja, noriai fotografuojasi prie likusios sveikos varpinės. Galbūt jie litą kitą paliks būsimajai bažnyčiai.
O tiems, kurie norėtų likti įamžinti aukotojų knygose, bažnyčios atstatymo iniciatoriai skelbia banko sąskaitą: “Swedbank", sąskaitos Nr. LT 777300 010120 179148.
Paslaptingas gaisras
Bažnyčia užsiliepsnojo praėjusių metų gruodžio 21-ąją po vidurnakčio.
Apie 23 val. prie Kalėdų eglutės sustoję pravažiuojantys žmonės jokių įtartinų gaisro požymių nepastebėjo.
Pirmieji gaisrą pamatę žmonės įsidėmėjo, kad bažnyčia degė iš vidaus.
Labanoriškiai atmeta, kad gaisro priežastis - elektros instaliacijos gedimas, nes bažnyčioje elektra buvo išjungta.
Bažnyčios dalis, kurioje buvo elektros skaitikliai, liko sveikesnė.
Ant grindų liko kelios labiau išdegusios vietos.
Zakristijos durų spyna rasta atrakinta.
Tvarkant gaisravietę nepasigesta liturginių indų, tačiau nerasta metalinių kabių, ant kurių buvo sukabinti vertingi paveikslai.
Ugniagesių tyrimų centras ekspertizių išvadų nepateikė.
Informacija
Pirmą kartą Labanoro bažnyčia paminėta 1522 m.
1798 m. bažnyčią nusiaubė gaisras.
1820 m. šventovė atstatyta tikinčiųjų lėšomis.
2009 m. vasarą atnaujinta maldos namų išorė, darbai kainavo per 700 tūkst. litų.
