Rusija per Baltarusijos teritoriją nutiestais naftotiekiais Europos vartotojams, daugiausia Lenkijai ir Vokietijai, per dieną perpumpuoja 1 milijoną barelių naftos – maždaug penktadalį viso Rusijos naftos eksporto.
Šis žingsnis vertinamas kaip atsakas į Rusijos valstybinio energetikos giganto „Gazprom“, nuo sausio 1 d. dvigubai padidinusio į Baltarusiją eksportuojamų dujų kainą, veiksmus.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kaltino Rusiją „itin nedraugiškais veiksmais“ artimiausios kaimynės atžvilgiu.
„Jeigu Rusija, kuriai taip reikia naftos dolerių, vis dar nori atpirkimo ožiu padaryti Baltarusiją, mes paprašysime Rusijos Federaciją – tokią didelę ir tokią turtingą – kad ji pilnai susimokėtų už mūsų paslaugas“, - kalbėjo A. Lukašenka.
Rusijos naftotiekius valdanti bendrovė „Transneft“ pareiškė nesirūpinanti dėl Baltarusijos veiksmų, kadangi ji esą neturinti teisinės galios papildomai apmokestinti Rusijai priklausančios naftos. Neapmokestinamas rusiškos naftos tranzitas įtvirtintas dvišalėmis sutartimis, todėl ši tvarka galinti būti atšaukta tik Rusijai pritarus.
Rusija pastaruoju metu dažnai kaltinama naudojanti energetikos resursus savo įtakos „artimajame užsienyje“ skleidimui. Susirūpinimas dėl priklausomybės nuo Rusijos išteklių didėja ir Europos Sąjungos valstybių narių sostinėse.
