Lietuvos verslo asociacijų vadovai liepos 8 dieną prie apvaliojo stalo diskutavo apie būtinybę gerinti šalies politinę, teisinę aplinką, nuo kurios didžia dalimi priklauso ekonomikos atsigavimas, bei aptarė būdus, kaip tai padaryti.
Apvaliojo stalo diskusijoje, kurią organizavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, o dalyvavo Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos bankų asociacijos ir kt. vadovai aptarė būtinas sąlygas verslui, o kartu ir šalies ekonomikai atsigauti.
Asociacijų vadovai sutarė, kad Lietuvoje šiuo metu esanti teisinė, politinė, mokestinė padėtis nėra patenkinama, ir pirmiausia siūlo tvarkyti teisinę kreditavimo bazę bei kurti prognozuojamą ir stabilią šalies ūkio atsigavimui būtiną teisinę aplinką.
„Raginame konsoliduoti įvairius su kreditavimo aplinka susijusius įstatymų projektus bei Seimo narių iniciatyvas“, - sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas.
Pasak R.Šidlausko, nuo sėkmingo ir pakankamo kreditavimo labai priklauso šalies verslo įmonių plėtra, Europos Sąjungos paramos lėšų įsisavinimas, investicinių projektų įgyvendinimas ir, tam tikra dalimi, vartojimo didėjimas, t.y. šalies ekonomikos atsigavimas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas aiškino, kad Lietuvoje, skirtingai nuo kai kurių kitų šalių, daugiau kaip 90 proc. finansinių resursų verslas pritraukia bankų paskolų forma, ir tai esą yra labai svarus argumentas, kodėl teisinę kreditavimo aplinką šalyje reikia neatidėliotinai tvarkyti. Be to, įvairūs tyrimai rodo, jog šalies verslo ir namų ūkio kreditavimas vis dar išlieka įšaldytas ir paskolų portfelis traukiasi.
Pasak susitikusių vadovų, ekonominės krizės pradžioje Seimas priėmė svarbių įstatymų, užtikrinančių šalies finansų sistemos stabilumą, pavyzdžiui, LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Tačiau vėliau Seimo nariai inicijavo visą eilę projektų, kurių priėmimas esą pablogintų kreditavimo aplinką ir dar labiau apsunkintų kredito prieinamumą verslui ir namų ūkiams. Tuo tarpu visa eilė kreditavimo aplinką gerinančių projektų Seime vis dar nepriimti, nors kai kurių, pavyzdžiui, vartojimo kredito įstatymo priėmimo buvo laukiama dar praėjusiais metais, teigė diskusijos dalyviai.
„Tam, kad šalies ekonomika atsigautų sparčiau, kad būtų skatinami verslo investiciniai procesai, būtina stiprini visų trijų segmentų – verslo, bankų ir valdžios institucijų – pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Būtina sukurti efektyvią ir tinkamai funkcionuojančią teisinę sistemą, nes bet kokie įstatyminiai neapibrėžtumai, apibrėžimų trūkumas, procedūrų neaiškumai ir t.t. verčia griežtinti rizikos vertinimo kriterijus“, - perspėjo asociacijų vadovai.
Be to, apvaliojo stalo diskusijų metu buvo kalbama, kad Europos Sąjungoje svarstomos bankų reguliavimo ir mokestinės priemonės – kapitalo, likvidumo, atidėjimų reikalavimai, kurie kartu su planuojamais solidarumo, stabilumo mokesčiais bankams ir PVM finansiniams sandoriams įvedimu labai apsunkintų kreditavimo procesą.
„Lietuvai ypatingai svarbu, kad neigiamas naujų reguliacinių ir mokestinių priemonių neigiamas poveikis kreditavimui būtų sušvelnintas, pavyzdžiui, numatant jas diegti palaipsniui“, - teigė S. Kropas.
