REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Panevėžyje gyventojų laikomų indėlių bankuose, skaičiuojant vienam gyventojui, per pastaruosius dvejus metus padidėjo daugiausia Lietuvoje. Pinigų kiekiu, sunkmečiu didėjusiu bankuose, panevėžiečiai nusileidžia tik kauniečiams. 2008 metų pradžioje miestiečiai bankuose laikė 739 milijonus litų, o šių metų pradžioje jų padaugėjo dar 79 milijonais litų – iki 818 milijonų. Metų pradžioje vienam miesto gyventojui vidutiniškai teko 7623 litai – sunkmečiu santaupos vidutiniškai didėjo 701 litu. Kaune šis skaičius buvo gerokai mažesnis – tik 289 litai.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl Panevėžio fenomeno bankininkai kol kas tik kraipo galvas ir spėlioja, kaip galėjo nutikti, kad ekonomiškai silpnesniame regione, kuris nežibėjo net šalies klestėjimo laikais, o atėjus sunkmečiui nedarbas ir emigracija čia augo labiausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų, gyventojai į bankus ėmė nešti pinigus.

REKLAMA

Panevėžyje veikiančių bankų filialų vadovai, žinantys miesto specifiką, dėl sparčiai didėjusių indėlių turi susidarę savo nuomonę. Bankininkai teigia, kad priežastys, stabdžiusios miesto ekonomikos pakilimą prieš keletą metų, sunkmečiu tapo miestiečių išsigelbėjimu.

Pinigus neša senjorai

Šiaulių banko Panevėžio filialo vadovas Juozas Bečelis teigia, kad ekonomikos pakilimo laikais miestiečiai apie taupymą nelabai galvojo. Daugelis gaudavo planuotas pajamas ir pinigus leido būstui, automobiliams, buitinei technikai. Sunkmečiu šis procesas gerokai sulėtėjo ir žmonės pradėjo galvoti apie ateitį.

REKLAMA
REKLAMA

„Pastebėjom, kad daugėja smulkiųjų indėlininkų, tikriausiai kriziniu laikotarpiu žmonės dėl vagysčių pinigus bijo laikyti namuose. Antra priežastis: indėlių augimą paskatino metų pradžioje mokėtos didelės – iki 10 procentų – palūkanos. Žmonės pamanė, kad taip papildomai gali gauti pajamų“, – pastebėjimais dalijosi J.Bečelis.

Labiausiai padaugėjo tokių panevėžiečių, kurie bankuose laiko nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų indėlius. Paradoksalu, bet aktyviausi indėlininkai buvo ne gyvenantys iš atlyginimų, o pensinio amžiaus miestiečiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės iš pensijų pradėjo taupyti – anksčiau to nebūdavo, pinigus laikydavo kojinėse, o dabar neša į bankus. Galbūt Panevėžys paseno, pensininkų padaugėjo, nes jauni žmonės pinigų neturi, jie paėmė kreditus ir prisipirko butų“, – spėliojo J.Bečelis.

Pastebima, kad padidėjo indėlių ir tų panevėžiečių, kuriems iki pensijos liko 5–8 metai.

Panevėžio specifika

J.Bečeliui pritarė ir „DnBNord“ banko Šiaurės regiono mažmeninės bankininkystės vadovas Egidijus Žukauskas. Bankininkas mano, kad, be minėtų priežasčių, prisidėjo ir specifinės miesto sąlygos.

REKLAMA

Panevėžiečiai yra išlaikę glaudų ryšį su žemės ūkiu, todėl giminaičių ar pačių užsiaugintos daržovės ar net gyvuliai sunkmečiu padeda išgyventi. Panevėžyje, skirtingai nei kituose miestuose, beveik nevyko statybos, todėl vietiniai mažiau ėmė paskolas būstui pirkti.

„Panevėžiečiai iš prigimties – taupūs ir darbštūs žmonės. Čia stiprus žemės ūkis, daugelio giminės gyvena kaime, o miestiečiai turi sodus. Matosi, kad jie prižiūrimi. Taupymas padidėjo dar ir todėl, kad pakilimo laikais neišsiplėtojo daugiabučių namų statybos.

REKLAMA

Panevėžyje pastatytas tik vienas daugiabutis Klaipėdos gatvėje, o žemės ūkio paskirties pakeitimai individualių namų statyboms užsitęsė, todėl žmonės neturėjo kur investuoti pinigų. Prasidėjus pasaulinei krizei panevėžiečių taupumas labai padidėjo“, – komentavo E.Žukauskas.

Bankininkas pritaria, kad pensininkų indėliai ir šoktelėjusios palūkanos darė didelę įtaką santaupų didėjimui bankuose, tačiau nesutinka su tuo, kad taupo tik vyresni gyventojai.

„Taupo ne tik garbaus amžiaus žmonės. Jaučiame, kad iš Panevėžio ir Šiaulių apskričių emigrantų išvyko daugiausia. Jie siunčia pinigus artimiesiems, o šie ne tik vartoja, bet ir pasideda juodai dienai“, – teigė E.Žukauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bijo būti apvogti

„Jokia ekonomine logika to negalime paaiškinti“, – tokį pirmąjį vertinimą apie panevėžiečių į bankus sunkmečiu neštas santaupas pateikę „Swedbank“ atstovai.

Vėliau komentuodami apie panevėžiečių indėlius bankuose „Swedbank“ analitikai pateikė keletą priežasčių, galėjusių nulemti santaupų didėjimą.

„Panevėžiečiai iki sunkmečio mažiausiai skolinosi, todėl lanksčiau galėjo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Panevėžyje ilgą laiką nedarbas yra didžiausias iš didžiųjų miestų, todėl žmonės taupesni, jie mažiau užtikrinti dėl ateities“, – priežastis vardino banko analitikai.

REKLAMA

Skaičiuojama, kad, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, nedarbas Panevėžyje augo labiau, todėl tikėtina, kad sumažinę vartojimą panevėžiečiai galėjo pradėti taupyti.

„2000–2008 metais Panevėžio apskrityje vidutiniškai 100 tūkstančių gyventojų tenkančių vagysčių iš gyvenamųjų patalpų skaičius buvo antras pagal dydį visoje Lietuvoje. Žmonės veikiausiai bijo laikyti pinigus namie“, – komentavo banko analitikai.

Skaičiuojant indėlius vienam gyventojui panevėžiečiams tenka trečia vieta po vilniečių ir kauniečių. 2008-aisiais mieste sukurta pridėtinė vertė vienam gyventojui sudarė tik 70 procentų šalies vidurkio.

REKLAMA

Kalta šešėlinė ekonomika?

Labiausiai sumenko vilniečių santaupos. 2008 metais jie bankuose laikė 7 mlrd. 803 mln. litų, o praėjus dvejiems krizės metams indėlių sumažėjo 200 mln. litų. Bankininkai tai aiškina tuo, kad gyvenę turtingiau vilniečiai sparčiau investavo į savo buitį: būstus, automobilius, o atėjus sunkmečiui ir sumažėjus atlyginimams turėjo atsiimti iš bankų santaupas. Tokia žmonių grupė, tik kur kas mažesnė, yra ir Panevėžyje. Daugiausia tai jauni ar vidutinio amžiaus panevėžiečiai, galėję pasiimti paskolas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Praėjusiais metais paimtų paskolų palūkanos augo dvigubai ir net trigubai, šį faktą tirpdė santaupas, jaukė žmonių planus. Jie galvodavo, kad reikės mokėti mažesnes sumas, o jos staiga padvigubėdavo. Kai kurie klientai, Panevėžyje paėmę paskolas ir turėję indėlių, kuriuos galvojo naudoti išlaidoms, vėliau jais padengė paskolas. Tai turėjo neigiamos įtakos žmonių santaupoms“, – aiškino J.Bečelis.

Bankininkas mano, kad vyresnių miestiečių taupumą nulėmė patirtis – jie yra pamokyti ankstesnių krizių. Pasak J.Bečelio, taupymo tendencijos Panevėžyje ateityje neišliks.

REKLAMA

„Augant nedarbui žmonės bus priversti leisti santaupas. Vaikai, giminės yra pasiėmę paskolas, prarandamas darbas, nori nenori, esamos santaupos bankuose bus naudojamos“, – prognozavo J.Bečelis.

Brangstanti šiluma, elektros energija, dujos taip pat tirpdys miestiečių indėlius.

Kai kurie bankininkai nenorėjo oficialiai komentuoti, bet teigė, kad panevėžiečių taupumo paslaptis – ne jų sugebėjimas išsisukti iš krizės, o šešėlinė ekonomika.

Ne viename pokalbyje miesto verslininkai neoficialiai yra patvirtinę, kad šešėlinė miesto ekonomika sunkmečiu sudaro didelę dalį.

Mantas Tomkūnas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų