Anapilin iškeliavęs prezidentas Algirdas Brazauskas, regis, nuoširdžiai troško Lietuvos nepriklausomybės, tad vadinti jį išdaviku nedera. Vis dėlto daliai tautos ilgametis socialdemokratų partijos vedlys buvo ir liks „protingo konformizmo simboliu“. Tokios nuomonės apie A. Brazauską laikosi filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis. Jis išsitarė, jog bažnyčios hierarchai A. Brazausko pašarvoti Katedroje galėjo neleisti dėl to, jog mirusysis nebuvo nutraukęs bažnytinės santuokos su pirmąja žmona.
Jokia epocha nesibaigė
Kokią vietą Lietuvos istorijoje užims A. Brazauskas? Tikėtina, kad vienai tautos daliai jis buvo ir liks tik komunistu, kitai – stiprus, telkiantis lyderis, savotiškas stabilumo garantas. B. Genzelis svarsto, kad tiesa slypi šių dviejų skirtingų nuomonių viduryje.
„Jokia epocha [sulig A. Brazausko mirtimi] nesibaigia. Jis Lietuvos istorijoje suvaidino pozityvų vaidmenį. Tačiau galima pasakyti: Vytautas Landsbergis visada buvo pakankamai drąsus, tačiau ne visada viską apmąstantis, o A. Brazauskas drąsus nebuvo, tačiau buvo visapusiškai viską apgalvojantis. V. Landsbergis yra „stūmoklis“, o A. Brazauskas – "prilaikytojas". Vis dėlto nei A. Brazausko, nei V. Landsbergio su Aleksandru Dubčeku, Imre Nagi lydinti jokiais būdais negalima [tokias aliuzijas bando piršti kai kurie politikos apžvalgininkai, pavyzdžiui, R. Valatka - red. past.) Tie žmonės buvo reformų iniciatoriai, pas mus to nebuvo“, - samprotavo B. Genzelis.
Paklaustas, kaip derėtų vertinti Bažnyčios hierarchų sprendimą A. Brazausko nešarvoti Katedroje, B. Genzelis užsiminė, jog vienu iš vyskupų motyvų galėjo tapti tai, jog prezidentas nebuvo nutraukęs bažnytinės santuokos su pirmąja žmona Julija.
„Nežinau motyvų. Potekstę įžvelgiu kitą, tačiau komentuoti nenorėčiau. Tiesiog seniau esu kalbėjęs su vienu vyskupu – gal tai lėmė šeimos dalykai, kad jis ten antrą kartą... Tačiau negaliu nieko komentuoti, nes nežinau detalių“, - kalbėjo B. Genzelis.
Po mirties - mistifikuojamas
Buvęs socialdemokratų partijos narys išsyk pažymi, jog jo santykiai su A. Brazausku nebuvo geri, tačiau pastebi, jog po prezidento mirties viešojoje erdvėje yra iškraipoma istorija, tirštinamos spalvos.
Antai ne viename naujienų portale, laikraštyje kaip neginčytina tiesa pristatoma, jog A. Brazauskas grąžino Katedrą tikintiesiems. B. Genzelis sako, kad tai nėra visiška tiesa – tai tebuvo Gorbačiovo politikos išdava, o sprendimas dėl Katedros tikrai nebuvo vienasmenis – apie tai savo memuaruose rašo ir buvęs partinis veikėjas Lionginas Šepetys. „Pas mus linkstama mistifikuoti ir iškraipyti istoriją. Toks jau mūsų mentalitetas“, - apibendrino B. Genzelis.
Vis dėlto, pasak filosofo, perlenkti lazdos nederėtų. Jis sako buvęs pašiurpintas anoniminių interneto komentatorių. „Iš to mes galime daryti išvadą, kad mūsų tauta yra be galo supuvusi. Neįsivaizduoju, kaip taip galime komentuoti. Apie mirusį sakoma „gerai arba nieko“, tačiau kai pradedama aiškinti, kad A. Brazauskas buvo stribas ir panašiai... Galima A. Brazauską kritikuoti, bet negalime prikišti tai, ko nebuvo ir negalėjo būti“, - sakė B. Genzelis.
