Sekmadienį kaimyninės valstybės žmonės spręs, kas turėtų tapti naujuoju Varšuvos Belvederio rūmų šeimininku.
Lenkijos prezidento rinkimų kampanija dėl tragiškos Lecho Kačynskio žūties surengta anksčiau nei planuota. Ji buvo pažymėta gedulo dėl katastrofos prie Smolensko aukų ženklu. Be to, ir gamta siuntė Lenkijai išbandymus. Dėl potvynių, nusinešusių daugiau nei dvidešimties žmonių gyvybes, buvo labai rimtai svarstoma, ar nereikėtų pavėlinti rinkimų datą. Ir štai pagaliau sekmadienį Lenkija išsirinks naują vadovą. O gal prireiks ir antro rinkimų turo?
Teismas rinkimų išvakarėse
Rinkimų favoritai neabejotinai aiškūs. Naujausių visuomenės nuomonės apklausų tyrimų duomenimis, laikinai einantį prezidento pareigas Seimo pirmininką Bronislovą Komorovskį (beje, turintį istorinių šak nų Lietuvoje) remia 42 proc. rinkėjų, o velionio prezidento Lecho Kačynskio brolį Jaroslavą – 31 proc. Trečioje vietoje – Seimo narys, Demokratinio kairiųjų aljanso atstovas Gžegožas Napieralskis, kuris surinktų 12 proc. balsų. Kiti kandidatai iš esmės atlieka statistų vaidmenį (už Janušą Korvin-Mikę balsuotų 4 proc., už Valdemarą Pavlaką ir Mareką Jureką – po 3 proc., už likusius keturis kandidatus – mažiau nei po 1 proc. rinkėjų).Dabartinis atotrūkis tarp B.Komo rovskio ir J.Kačynskio (11 procentinių punktų) yra santykinai nedidelis. Visą laiką rinkimų favoritu buvęs B.Komorovskis nuo savo pagrindinio varžovo buvo atitrūkęs net 25 procentiniais punktais. Jei rinkimai būtų vykę gegužės 22 d., tuometinių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, nebūtų prireikę net antro rinkimų turo. Tądien už B.Komorovskį buvo pasirengę balsuoti 53 proc. visų rinkėjų, o už J.Kačynskį – vos 28 proc. Tačiau per mėnesį J.Kačynskis sugebėjo patraukti į savo pusę dalį rinkėjų (3 proc.), o dar daugiau jų (net 11 proc.) išbarstė B.Komorovskis. Tokius pokyčius lėmė nuosaikesnė nei pirminiame rinkimų kampanijos etape L.Kačynskio retorika, taip pat kaltinimai B.Komorovskio partijai „Pilietinė platforma“ siekiu privatizuoti Lenkijos miškus ir sveikatos apsaugos sistemą. Tokias idėjas daugelis lenkų vertina itin skeptiškai.
Beje, šią savaitę įvyko teismo procesas, kuriame B.Komorovskis laimėjo bylą prieš J.Kačynskį, teigusį, jog B.Komorovskis siekia privatizuoti visą sveikatos apsaugos sistemą. Laikinasis prezidentas palaikė tai šmeižtu, padavė savo konkurentą į teismą dėl garbės bei orumo įžeidimo ir bylą laimėjo.
Bažnyčia elgiasi šališkai
Daugelis Lenkijos apžvalgininkų teigia, jog B.Komorovskis per mažai dėmesio skiria bendravimui su rinkėjais teisindamasis, kad „jau dabar, laikinai eidamas prezidento pareigas, jis darbais, o ne žodžiais parodo, ką moka ir gali“. B.Komorovskis aiškiai yra įtikėjęs esąs neabejotinas rinkimų kampanijos favoritas ir būsimasis nugalėtojas.
Veikiausiai B.Komorovskis neapsirinka, optimistiškai vertindamas savo perspektyvas. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad prireikus antro rinkimų turo B.Komorovskis jame surinktų 55 proc. balsų, o J.Kačynskis – 45 proc.
J.Kačynskį palaiko dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, nemaža dalis tikinčiųjų. Bažnyčia ofi cialiai nesikiša į politinę kampaniją, tačiau savo pasisakymuose kai kurie aukšti Bažnyčios hierarchai nedviprasmiškai išreiškė paramą J.Kačynskiui. Paramą jam taip pat rodo religingų lenkų pamėgtas „Marijos radijas“. Galiausiai daug tautiečių pripažįsta, jog yra linkę palaikyti J.Kačynskį jau vien dėl to, kad labai jį užjaučia dėl tragiškos brolio žūties.
Apokaliptinės prognozės
„Piliečių platforma“ ir jos remiamas B.Komorovskis deklaruoja ultrakonservatyviam J.Kačynskiui svetimas liberaliąsias vertybes. „Piliečių platforma“ save vadina „konservatyviai liberalia ir krikščioniškai demokratiška“ politine jėga. Tarp B.Komorovskio rėmėjų – buvęs „Solidarumo“ lyderis ir šalies vadovas Lechas Valensa, daugelyje savo interviu pasisakantys prieš J.Kačynskio kandidatūrą.
Garsus lenkų režisierius Andžejus Vaida ir visuomenės veikėjas Vladislovas Bartoševskis išplatino pareiškimą, kuriame palaiko B.Komarovskį ir teigia, kad jei į valdžią ateitų J.Kačynskis, kiltų rimta grėsmė šaliai ir ypač jos santykiams su kaimynais. Lenkijos fi nansų ministras Jacekas Rostovskis dalijasi apokaliptinėmis prognozėmis, kas laukia Lenkijos, jei į valdžią ateis J.Kačynskis: „Manau, kad pergalės atveju J.Kačynskis siektų, jog Lenkija neįsivestų euro, bei imtųsi kitų iniciatyvų, nukreiptų prieš bendrą Europos Sąjungos politiką.“ Jo oponentai tokias prognozes vadina niekais ir siūlo atkreipti dėmesį į tai, kokią lanksčią poziciją daugeliu visuomenei opių politinių ir ekonominių klausimų demonstruoja J.Kačynskis per priešrinkiminius debatus.
Jei sekmadienį lenkams nepavyks per pirmą turą išrinkti naujojo šalies vadovo, antras rinkimų turas bus surengtas liepos 4 d.
Dr. Manvydas Vitkūnas
