Kai šią vasarą nuspręsite pasmaguriauti braškėmis, visų pirma pasidomėkite, iš kurios šalies jos yra atvežtos. Jau eilę metų vieša paslaptimi yra tapęs faktas, kad maždaug porą dešimtmečių braškių plantacijose, esančiose netoli Ispanijos Huelvos miesto, dirba „baltosios vergės“ iš Rytų ir Vidurio Europos šalių bei Maroko, rašo dienraštis „El Pais“.
Braškės, kurių 80 proc. yra eksportuojamos, kasmet atneša apie 320 mln. eurų siekiantį pelną, tačiau plantacijose dirbantys sezoninės darbuotojos patiria milžinišką išnaudojimą ir dirba taip tarsi būtų vergės.
Šiemet dirbti braškių plantacijose netoli Huelvos miesto parsisamdė apie 65 tūkst. moterų, iš kurių net 50 tūkst. yra iš Vidurio ir Rytų Europos, daugiausiai Rumunijos ir Lenkijos. „El Pais“ rašo, kad braškynų savininkai linkę samdyti moteris, nes jos esą yra paklusnensnės ir atsparesnės kančiai. Darbininkės gyvena brakuose, esančiuose už keliolikos kilometrų nuo artimiausio kaimo.
„El Pais“ rašo, kad plantacijų savininkai dažnai naktimis atvyksta pas moteris ir reikalauja sekso grasindami, kad priešingu atveju jos neteks darbo. Nors per pastaruosius kelis metus pasitaikė keli išprievartavimo atvejai, nė viena plantacijos darbuotoja iki šiol taip ir nedrįso pateikti oficialių kaltinimų savo skriaudikams.
Tiesa, 8 marokietės, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 30 metų, dabar apkaltino 5 plantacijų savininkus seksualiniu persekiojimu. „Arba tu man būsi gera, arba kitąmet čia negrįši“ - taip savininkai teigdavo moterims. Jei šios moterys atsisakydavo teikti seksualines paslaugas plantacijų savininkams, joms, nepaisant lauke tvyrančio 40 laipsnių karščio, nebuvo leidžiama gerti vandens ar eiti į tualetą. „Geriau būk maloni, nes kitai negausi pinigų už tai, ką surinkai“ - tokius žodžius dažnai girdėdavo moterys.
Jos dažniausiai dirba po 6,5 valandas per dieną ir už parą gauna 36 eurų atlygį. Kai kurios darbuotojos sutinka permiegoti su savininkais mainais už tam tikras privilegijas – trumpesnes darbo valandas arba vienviečius kambarius.
