Seimas užsimanė daugiau galių - seimūnams nepritarus kokios nors institucijos ataskaitai, jos vadovas turėtų atsistatydinti. Tai galiotų ir Vyriausybei, ir politikų nuodėmes prižiūrinčioms institucijoms. Idėjos oponentai tvirtina, kad taip parlamentas virstų dar didesnių politinių susidorojimų arena.
Atleis vienu mostu
Grupė seimūnų pasiūlė įstatymo pataisą, kad Seimui nepritarus atskaitingų institucijų metų “nuopelnams", jų vadovai privalėtų atsistatydinti. Į šį sąrašą patenka Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos radijas ir televizija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Valstybės kontrolė ir net pati Vyriausybė. Įstatymo autorius Kęstutis Daukšys tvirtina, kad taip institucijos turės “pasitempti".
“Seimas įsteigia instituciją, tai jis yra lyg ir atsakingas už jos darbą. O jei Seimas kaip steigėjas nepritaria tai ataskaitai, vadinasi, institucija dirba blogai. Normalus japonas pasidarytų charakirį. O mes prašome, kad atsistatydintų vadovas", - sakė jis.
Pasak K.Daukšio, tada institucijų ataskaitos nebebūtų “tokios formalios", politikai jų įdėmiau klausytųsi ir domėtųsi įstaigų veikla, o jų vadovai jaustų didesnę atsakomybę.
Kartu pataisas siūlantis Vytautas Gapšys neslėpė, kad, nepatvirtinus Vyriausybės metų veiklos ataskaitos, įpareigotų su postu atsisveikinti ir premjerą. Įdomiausia, jog ir už svetimų vyriausybių “nuopelnus".
“Aišku, norėtume atimti ir Vyriausybę. Natūralu - jei tavo ataskaitai nepritariama, tu neturi pasitikėjimo. Aišku, naujoji Vyriausybė kartais duoda ataskaitą už senąją - taip buvo ir dabar, kai naujosios Vyriausybės darbo buvo tik mėnuo, o vienuolika - buvusios. Tuos niuansus, aišku, reikės susižiūrėti. Bet jei reikės, teisės departamentas patikslins tas nuostatas", - apie spragas prabilo seimūnas.
Susidoroti bus lengviau
Tačiau parlamentaras Petras Luomanas neabejojo, kad priėmus įstatymą Seime prasidėtų susidorojimai, ypač jei būtų nuspręsta už metinę institucijos ataskaitą balsuoti slaptai.
“Žinoma, gali vykti politinis susidorojimas. Jei jau reiškiami kokie nors priekaištai, jie turėtų būti objektyvūs. Ypač kai dabar renkama ir atleidžiama slaptu balsavimu. Tai patvirtino ir generalinio prokuroro Valio skyrimas, kai visi labai patriotiškai pasisakė už jo kandidatūrą, o rezultatas - 61 prieš. Be abejo, vadovas atsakingas už institucijos darbą. Bet ne jis vienas, be to, ar, tarkime, per metus jis gali pakeisti biurokratinį aparatą? Reikia tai labai gerai išnagrinėti", - tvirtino P.Luomanas.
Turėsime tarnauti valdžiai
Audrius SIAURUSEVIČIUS - LRT generalinis direktorius:
Tie visi dalykai bus skirti ir visuomeninį transliuotoją pajungti politinei valdžiai. Nes turėdamas daugumą, jei nori, gali nepritarti ir atleisti. O norėdamas, kad Seimas pritartų ataskaitai, turėsi būti jiems “geras", jiems tarnauti. Bet visuomeninis transliuotojas visoje Europoje turi vieną tikslą, reglamentuojamą ir Europos teisės, - užtikrinti savo nepriklausomumą nuo valdžios, taip pat ir finansinį. Tai galioja ir kitoms institucijoms - ir Valstybės kontrolė juk tikrina valdžios institucijas. Tai kaip ji dabar galės tikrinti? Taip pat ir Tarnybinės etikos komisija. Dar betrūktų, kad, ir nepatvirtinus teisėjų ataskaitos, teisėjus Seimas galėtų atleisti.
Ignas JAČAUSKAS
