REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antanas Kadžionis gimė 1946 m. lapkričio 27 d. (dokumentuose įrašyta 1947 m. liepos 10 d.), Anykščių rajone, Piktagalio kaime, valstiečių šeimoje. 1948 m. jų šeima buvo ištremta į Sibirą, Krasnojarsko kraštą, Mamsko rajoną. Iš viso buvo ištremti 7 žmonės. Senelė Petronėlė, tetos Bronė, Petronėlė, Palmira, mama Kazė, dėdė Kazys ir mažasis Antaniukas. Ten jis lankė pradinę mokyklą. 1958 m. A. Kadžionis grįžo į Lietuvą, mokėsi Kavarsko (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje, bet mokslas sunkiai sekėsi, nes Sibire buvo mokęsis rusų kalba. Baigęs vidurinę mokyklą, tarnavo sovietinėje kariuomenėje prie Volgogrado (Rusija). Grįžęs A. Kadžionis dirbo Staškūniškio (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje rusų kalbos ir fizinio lavinimo mokytoju, 1970-1989 m. buvo Kavarsko vidurinės mokyklos karinis vadovas. 1984 m. jis neakivaizdžiai baigė Kauno kūno kultūros institutą ir įgijo fizinio lavinimo dėstytojo-trenerio išsilavinimą. 1989 m. Lietuvos mokyklose panaikinus pradinį karinį rengimą, 1989-1991 m. A. Kadžionis dirbo Kavarsko vidurinėje mokykloje fizinio lavinimo mokytoju.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo 1989 m. A. Kadžionis įsitraukė į Lietuvos Sąjūdžio veiklą, rengė viešuosius sambūrius Kavarske, vadovavo Kavarsko tremtinių klubui, buvo pirmasis šaulių vadas. Jis pirmasis ėmėsi perlaidoti Kavarsko apylinkėse žuvusių laisvės gynėjų palaikus, pagerbti ir įamžinti jų atminimą.

REKLAMA

1991 m. jis dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynyboje. Už tai A. Kadžionis buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.).

1991-1992 m. A. Kadžionis dirbo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Panevėžio rinktinės Anykščių bataliono vadu. Jo iniciatyva sukurta ir pagaminta Anykščių savanorių vėliava naudojama iki šiol. 1993 m. rugpjūčio 14 d. A. Kadžionis buvo sunkiai sužeistas autoavarijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Mirė 1993 m. rugpjūčio 19 d. Kavarske. Palaidotas Kavarsko senosiose kapinėse prie senelių.

Nidos Kadžionienės prisiminimai apie A. Kadžionį:

Niekad negalvojau, kad man teks tokia misija – rašyti atsiminimus apie savo vyrą. Nieko nefiksavau, o dabar, tiksliai neprisimenu datų ir kai kas, gal būt, bus išdėstyta ne visai chronologine tvarka.

Antanas užaugęs tremtinių šeimoje, ankstyvąją jaunystę praleido Sibiro platybėse. Grįžęs į Lietuvą matė ir šilto ir šalto. Jam susiformavo neigiamas požiūris į sovietinį rėžimą. Papūtus Atgimimo vėjams, jis visa siela įsijungė į Nepriklausomybės atgavimo veiklą. Dalyvavo tremtinių suvažiavimuose, įkūrė ir vadovavo tremtinių klubui Kavarske. Iškėlė mintį ir rūpinosi rezistencijos kovų dalyvių veiklo įamžinimu Kavarske. Gaila, kad ta idėja buvo įgyvendinta tik po jo mirties, ir dabar prieš bažnyčią pastatytas kryžius tų kovų atminimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sąjūdžio laikais Antaną mažai kada bematydavom namuose. Jis dalyvavo beveik visuose Sąjūdžio renginiuose. Dalyvavo Sąjudžio mitinge Vingio parke, Baltijos kelyje, Europos kelyje, tremtinių suvažiavimuose, pats rengė Nepriklausomybės dienos, Juodojo kaspino dienos minėjimus Kavarske.

Daug laiko ir energijos skyrė partizanų palaikų perlaidojimui. Vienas iš pirmųjų buvo perlaidotas jo dėdė Karolis Kadžionis, o po to buvo perlaidota ir daug kitų, kurie buvo paprasčiausiai užkasti paupy, ir kurių kapų nebuvo žymės. Dabar toje vietoje irgi yra pastatytas kryžius.

REKLAMA

Už Parlamento gynybą Antanas buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, apie tai buvo skelbta laikraštyje. Po to Antanas buvo paskirtas Anykščių rajono SKAT'o vadu ir padėjo tos tarnybos pamatus mūsų rajone. Rūpinosi dėl patalpų, inventoriaus, vėliavos. Daug kartų vyko į Kauną, kur užsakė išsiuvinėti vėliavą, kurią, tikiuosi, ir dabar tebenaudoja Anykščių SKAT'as. Kai ją parsivežė, išskleidė kambaryje ir buvo toks patenkintas, tiesiog švytėjo. Paskui buvo tos vėliavos šventinimas Anykščiuose ir jo prisaikdinimas. Tapęs SKAT'o vadu, visą laiką skyrė toms savo pareigoms. Namuose būdavo visai mažai.

Jis buvo be galo atsidavęs Lietuvai, troško jos Nepriklausomybės, tik labai gaila, kad jam taip neilgai teko kvėpuoti tuo laisvu oru.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų