Laimonas Niūniava dar nepasiekė tokios formos, kad galėtų varžytis pasaulio tradicinio karate čempionate.
Tuo rytoj 22-ąjį gimtadienį švęsiantis sportininkas įsitikino Lietuvos čempionate, kuris vakar vyko Anykščiuose.
L. Niūniava iškovojo aukso medalį fuku-go rungtyje, kurioje 2008 metais pasaulio pirmenybėse pelnė bronzos apdovanojimą. Tačiau kitose rungtyse jaunojo sportininko pasirodymas nebuvo toks sėkmingas – kata rungtyje jis pelnė bronzos medalį, o iš kumite varžybų buvo diskvalifikuotas dar per atrankos kovas, kai neleistinai smūgiavo į varžovą.
Su L. Niūniava kalbamės apie įvykusias Lietuvos pirmenybes, lapkričio mėnesį įvyksiantį planetos čempionatą ir karate padėtį Lietuvoje.
– Kaip vertinate Lietuvos čempionatą?
Medaliai kalba už save. Tačiau gavau gana neblogų pamokų. Iškilo sunkumų su kontrole. Per pastaruosius metus maždaug 5 varžybose buvau diskvalifikuotas už kontaktą su varžovu. Taip įvyko ir šįkart. Bet atsigriebiau fuku-go rungties finale, kuriame susitikau su tuo pačiu partneriu.
– Išvengti kontakto išmokstama ar tai priklauso nuo sėkmės?
Įmanoma jį kontroliuoti. Tam reikia patirties. Partneris nestovi vietoje, jis juda, dėl to į jį pataikyti sunkiau. Norint padaryti efektingą smūgį reikia ne tik varžovą priliesti, bet ir į jį smūgiuoti, o kontroliuoti jėgą sunku. Tai turi atlikti per kelias milisekundes. Norint tai kontroliuoti reikia nuosekliai dirbti sporto salėje.
– Ar čempionate pavyko įgyvendinti sau keltus tikslus?
Iš dalies. Visuomet mano tikslas yra laimėti dvikovą anksčiau laiko, atlikti tiek judesių, kiek reikia. Per finalines kovas atlikau apie 7 smūgius, iš kurių 2 buvo efektingi, už kuriuos gavau taškus.
– Kokių rezultatų tokiu pasirodymu pasiektumėte pasaulio čempionate?
Šiuo metu iki pasaulio čempionato lygio dar reikia daug ruoštis. Pamačiau, kad yra spragų, reikia dirbti. Kartais trūksta fizinio pasirengimo. Į pasaulio čempionatą susirenka geriausi pasaulio karatistai, kurie treniruojasi 7 kartus per savaitę ir tuo gyvena.
– O lietuviai tuo negyvena?
Tai yra hobis. Taip, mes dirbame, aš treniruojuosi kasdien po 2-3 valandas neskaitant fizinio pasirengimo. Fizinis pasirengimas turi užimti didžiąją dalį dienos. Bet turbūt per mažai treniruojuosi. Galima būtų ir daugiau, bet tuomet kyla problema: iš ko gyventi? Užsienyje yra rėmėjų, iš kurių sportininkai gyvena, o Lietuvoje turime patys uždirbti duonai ir dar susimokėti treniruotes. Dėl to pasaulyje yra geresnių sportininkų už mus. Vien valios ir ryžto neužtenka.
Karate čempionato vaizdo reportažas:
