Iki gegužės pabaigos planuojama baigti naikinti sprogmenis, gulinčius "Nord Stream" dujotiekio tiesimo kelyje. Jų dar liko apie 50. Baltijos jūros dugne aptinkama ne tik minų, bet ir skalbimo mašinų.
Apie tai, kaip valomas kelias dujotiekio vamzdynui, kalbėjomės su buvusiu Latvijos diplomatu, dabar "Nord Stream" regioniniu patarėju Baltijos šalims Romans Baumanis. Jo teigimu, šiuo metu sprogmenų likvidavimo darbai daugiausia atliekami Suomijos įlankoje, o kelios minos bus sunaikintos Švedijos vandenyse netoli Gotlando salos. "Lietuvos teritoriniai vandenys gana toli, tad nei vienu, nei kitu atveju minų likvidavimo darbai jiems jokios įtakos neturės", - sakė patarėjas.
Klojimo darbai
Šiemet balandį pradėtas tiesti "Nord Stream" dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungs Rusiją (dujotiekio pradžia Vyborge) su Vokietija (pabaiga Lubmine prie Greifsvaldo). Transportuoti dujas į Europą 1220 km ilgio ir 1,2 m skersmens vamzdynu planuojama nuo 2011 metų. Dujotiekio tiesimui pritrauktos lėšos sudaro 3,9 milijardo eurų (13,5 milijardo litų).
Tiesimo darbai pradėti Švedijos vandenyse netoli Gotlando salos. Šiuo metu jau nutiesta apie 63 kilometrus. Atliekant vamzdžio klojimo darbus svarbu, kad laivas sugebėtų stabiliai išsilaikyti ir padėti vamzdyno dalį labai tiksliai nurodytoje vietoje. Tai gana sudėtingi darbai - vienas vamzdyno segmentas sveria 24 tonas.
Didžiulės plaukiojančiosios baržos išsilaiko vienoje vietoje naudodamos inkarų sistemą. Kol kas vamzdyną kloja vienas 152 m ilgio Italijos kompanijos "Saipem" laivas "Castoro 6", turintis 12 inkarų, kurių kiekvienas sveria po 25 t. Kitas laivas "Castoro 10", atliksiantis šiuos darbus, gegužės pabaigoje bus šiek tiek pertvarkomas Roterdame (Nyderlandai), o paskui dirbs netoli Vokietijos krantų.
Rugsėjį dirbti Suomijos įlankoje turėtų pradėti laivas "Solitaire", neturintis inkarų. Čia tiesti dujotiekį gana sunku, nes dugno reljefas primena kalnus. Be to, Suomijos įlankoje gausu vadinamųjų minų laukų. Jeigu ten būtų naudojamas laivas su inkarais, tai "Nord Stream" reikėtų nukenksminti kur kas daugiau minų negu numatyta dabar. Todėl buvo nuspręsta ten naudoti laivą be inkarų, kuris išsilaiko nurodytoje pozicijoje specialios sistemos, kurią sudaro daugybė sraigtų, dėka.
Minas likviduoja anglai
Baltijos jūroje, nors sprogmenų nukenksminimo operacijos yra vykdomos gana dažnai, dar yra likę dešimtys tūkstančių sprogmenų. "Nord Stream" užsakymu likviduojami tik tie, kurie galėtų kelti nors menkiausią pavojų dujotiekiui. Iš viso "Nord Stream" turės pašalinti apie 80 šaudmenų jūros dugne (35 Suomijos vandenyse, 7 - Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, 1 Vokietijos ir apie 30 Rusijos vandenyse). Už minų šalinimo darbus Suomijos ir Švedijos vandenyse moka "Nord Stream". Rusijos vandenyse minas valys Rusijos laivynas.
Minų valymo darbai buvo pradėti dar pernai gruodį ir spėta sunaikinti 5. Tačiau netrukus jie buvo sustabdyti dėl prastų oro sąlygų ir atnaujinti tik šiemet kovą, ištirpus ledams Suomijos įlankoje.
Šiemet iki gegužės 5 d. jau buvo sunaikinti 27 sprogmenys. Tai ne tik minos, kurių, žinoma, yra daugiausia, bet įvairūs pavojingi sprogmenys, likę nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Pasak R. Baumanis, sprogstamosios medžiagos juose yra nuo 30 iki 300 kg.
Sprogmenys naikinami toje pačioje vietoje, kurioje guli. Brangiai kainuojančią sprogmenų nukenksminimo operaciją atlieka privati civilinė Didžiosios Britanijos kompanija "Bactec", kuri specializuojasi minų jūroje ir krante likvidavimo srityje. Šiuo metu operacijoje dalyvauja du jos laivai. Nelaimingų atsitikimų , kad nukentėtų žmonės ar laivai iki šiol nebuvo ir tikimasi, kad nebus, nes imamasi visų atsargumo priemonių. Pavyzdžiui, sprogstamuosius užtaisus prie minų padeda nuotoliniu būdu valdomas robotas. Aplink šalinamą miną yra nustatoma saugumo zona - viena jūrmylė (1,85 km) nuo minos buvimo vietos.
Identifikuoti radiniai
Rengiant dujotiekio maršrutą buvo stengiamasi apeiti tuos laukus, kuriuose daug sprogmenų. Prieš kelerius metus ištirta, kur yra geriausia vieta dujotiekio vamzdynui kloti. Buvo vertinama viskas - ir reljefas, ir jūros dugno būklė, ir t. t. Tyrimų metu, kurie truko beveik trejus metus ir buvo baigti tik praėjusią vasarą, rasta ir istorinių radinių, pavyzdžiui, ir nuskendusių laivų, ir surūdijusių automobilių, ir skalbimo mašinų, ir netgi parduotuvės prekių vežimėlis. Visos šios šiukšlės į jūrą išmetamos iš plaukiančių laivų. Jeigu jos netrukdo dujotiekiui, yra paliekamos.
Informacija apie istorinės vertės turinčius radinius buvo perduodama atitinkamoms institucijoms. Kai kurie jų buvo netgi iškelti. Pavyzdžiui, vokiečiai kreipėsi į "Nord Stream" pagalbos iškelti nuskendusį laivą, ir tai buvo padaryta.
Dugną tyrusi speciali kompanija nustatyti, ar jos rasti objektai yra minos ar ne, negalėjo, tik nurodė jų koordinates. Vėliau buvo pakviesti kariškiai - minų naikinimo ekspertai iš Suomijos, Danijos, Švedijos. Kiekvienas jų atskirai pagal nurodytas aptiktų objektų koordinates turėjo nustatyti, ar tai sprogmenys, koks jų tipas, kiek turi sprogstamosios medžiagos. Paskui visi kartu suderinę duomenis pateikė konkrečią informaciją apie sprogmenis.
Naudojama mažiau sprogmenų
Minų likvidavimo operacijos Baltijos jūroje vyksta nuolatos ir jau yra sukaupta didžiulė patirtis. R. Baumanio teigimu, "Nord Stream" atliekama minų likvidavimo operacija domina ir kariškius, nes "Bactec" naudoja kitus metodus ir kur kas mažiau sprogstamosios medžiagos. Karinių jūrų pajėgų atstovai tam, kad susprogdintų miną, deda 50 kg sprogstamosios medžiagos. "Bactec" naudoja 3-4 kg užtaisą. Sprogimo srovė pradaužia minos korpusą ir susprogdina jos viduje esantį užtaisą.
Naudojant mažiau sprogstamosios medžiagos, mažiau sujudinamas dumblas ir daroma ne tokia didelė žala aplinkai, žuvims. Be to, britai naudoja ir akustinius baidymo įrenginius - jais siunčiami specialūs signalai, kurie atbaido jūrų žinduolius, t. y. ruonius, per saugų atstumą.
Suprantama, prieš atliekant sprogdinimo darbus vizualiai stebima, ar nėra netoliese žuvų. Minų likvidavimo grafikas apskaičiuotas taip, kad darbai nesutaptų su žuvų nerštu ir su paukščių perėjimo metu.
Faktai
Manoma, kad iš viso Baltijos jūroje yra nuskandinta nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. minų. Iš jų pašalinta 35-50 tūkstančių.
Nuo 1996 m. Baltijos jūros valstybės kasmet vykdo minų šalinimo operacijas jūroje kartu su kitomis NATO šalimis.
Minų šalinimo iš Baltijos jūros operacijose dalyvavo šios šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, Norvegija, Rusija, Olandija, Belgija, Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Baltijos šalys atskirai vykdė keletą papildomų operacijų: "Squadex" "Cleanex" ir MCOPLAT. Šių operacijų metu buvo pašalinta apie 300 objektų.
2009 m. gegužę Latvijos teritoriniuose vandenyse buvo sunaikintos 95 minos. Operacijoje dalyvavo 15 laivų iš 8 valstybių: Latvijos, Lietuvos, Estijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Vokietijos.
Nuo 1996 m. per operacijas "Baltic Sweep", "Open Spirit" ir MCOPLAT operacijas buvo sunaikinta apie 800 minų.
